Šią savaitę stambesnieji Vakarų Lietuvos grūdų augintojai planuoja baigti javapjūtę. Nors derliaus nuėmimas prasidėjo dar liepos pabaigoje, rugpjūtį prapliupę lietūs sutrukdė kombainams išvažiuoti į laukus ir sėkmingai baigti javapjūtę. Lietūs pakenkė ir grūdų kokybei, o jų džiovinimas sumažins ūkininkų, ypač dirbančių mažiau derlingas dirvas, pajamas. Javapjūtės metu rinkoje nuolat augo aukštos kokybės grūdų paklausa ir kaina.
Trūksta grūdų
Dėl nepalankių gamtinių sąlygų pernai rudenį buvo pasėta mažiau ir per žiemą smarkiai nukentėjo žieminių javų pasėliai, taip pat ir žieminis rapsas. Antai statistiniais duomenimis, Lietuvoje žuvo net apie 90 proc. žieminių rapsų pasėlių. Kompensuodami nuostolius, augintojai pasėjo daugiau vasarinių rapsų, taip pat kitų vasarinių javų. Tačiau vėlgi derliui pakenkė rugpjūčio pabaigoje prasidėję lietūs. Tad ne vienam ūkininkui savo vasarą užaugintus maistinius kviečius, kurie neatitiks kokybės reikalavimų, teks parduoti kaip pašarinius, kurių kaina gerokai mažesnė. Šiuo metu grūdų rinkoje išaugo antros ir trečios klasės bei pašarinių kviečių paklausa. Pasak kalbintų Klaipėdos rajono ūkininkų, šiomis dienomis jie sulaukia net po kelis firmų pasiūlymus parduoti grūdus.
Žemės ūkio rūmų duomenimis, šiemet Lietuvoje deklaruota apie 300 tūkst. ha žieminių ir vasarinių kviečių. Tai 73 tūkst. ha daugiau negu pernai. Vidutinis derlingumas numatomas 3,7-4 tonos iš hektaro. Prognozuojama, kad kviečių derlius viršys 1 mln. tonų. Tai vieninteliai javai, kurių kasmet užauginama pernelyg daug. Kitų javų- rugių, miežių, kvietrugių, rapsų - užauginama tik vidaus rinkos poreikiams patenkinti. Šalies vidaus rinkos poreikiams patenkinti kasmet reikia apie 300 tūkst. t maistinių kviečių, apie 70 tūkst. t rugių, apie 600 tūkst. t pašarinių javų. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nežiūrint nepalankių oro sąlygų, šių metų kviečių kokybės rodikliai geresni negu pernai.
Kainos kyla
Javapjūtės pradžioje grūdų supirkėjai siūlė itin žemas kainas: už toną pirmos klasės grūdų - tik 340-360 litų, antros klasės - 320-340 litų, už maistinius rugius - 240-250 litų. Išsilaikius tokioms supirkimo kainoms, šalies grūdų augintojai būtų patyrę apie 25 mln. litų nuostolių. Tačiau dėl lietaus sustojus javapjūtei, grūdų supirkimas akivaizdžiai paspartėjo ir, aišku, ėmė augti kainos.
Grūdus eksportuojančios bendrovės "Linas ir viza", "Agrokoncernas", "Agro Kesko Lietuva" ir kitos už aukštos klasės grūdus pradėjo mokėti didesnę nei intervencinę kainą - 420 litų už toną. Šią savaitę kai kurie ūkininkai sulaukė pasiūlymų iš norinčiųjų pirkti aukštos kokybės maistinius kviečius jau po 440 litų už toną. O Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau - Agentūra), nuo rugsėjo 1 dienos pradėjusi intervencinį naujojo derliaus grūdų supirkimą, už pirmosios klasės kviečius moka tik 400 litų už toną, antrosios - 380 litų.
Agentūra intervenciniu būdu iš viso planuoja nupirkti 130 tūkst. tonų kviečių (šis kiekis paskirstytas proporcingai pagal deklaruotus pasėlius), tačiau jau šiandien aišku, kad ūkininkai nemažą dalį jiems skirtų grūdų pardavimo kvotų ko gera grąžins rajonų žemės ūkio skyriams.
Žemdirbiams labiau apsimoka parduoti grūdus privačioms firmoms. Mat jos siūlo ne tik didesnę kainą, bet ir atsiskaito per dvi savaites, o Agentūra už parduotus kviečius pusę kainos sumoka per mėnesį, o likusią dalį grąžina tik po kelių mėnesių. Tai netenkina ūkininkų, kuriems jau reikia ruoštis rudeninei sėjai: pirkti degalus, trąšas, sėklą, remontuoti techniką. Javapjūtei prasidėjus, šalies Grūdų augintojų asociacija nekart siūlė Agentūrai į rinką įsijungti tik kritus grūdų supirkimo kainoms ir neriboti superkamo grūdų kiekio.
Anot žemdirbių, intervencinis grūdų pirkimas tik padidins valstybės išlaidas, tačiau laukiamo efekto neduos. Pagal Europos Sąjungoje galiojančią tvarką perkami visi pertekliniai grūdai, kurie vėliau eksportuojami į trečiąsias šalis. Lietuvoje intervenciniuose supirkimo sandėliuose laikomi grūdai vėliau, jau pabrangę dėl laikymo sąnaudų, nuostolingai parduodami vidaus rinkoje. Tokiu būdu atsiranda produkcijos perteklius, rinkoje krinta supirkimo kainos ir milijoninius nuostolius patiria tiek augintojai, tiek valstybė.
Žemdirbių organizacijos siūlė, jog intrevenciniam grūdų pirkimui skirtas lėšas tikslingiau būtų panaudoti tiesioginei augintojų paramai. Tačiau intervencinė grūdų supirkimo tvarka liko nepakeista, argumentuojant, jog taip palaikomos smulkiųjų augintojų pajamos.
Paramos nebeliko
Kadangi pernai už pasėlius augintojai gavo tiesiogines išmokas (40 litų už ha javų), šiemet buvo žymiai daugiau deklaravusiųjų savo pasėlius. Tačiau šiemet tiesioginės išmokos bus skirtos tik ūkininkaujantiems nenašiose žemėse bei auginantiems ekologišką augalininkystės produkciją. Bene vienintelė parama, kurią gauna javų augintojai, tai nuo rugpjūčio 1 dienos dengiamos kviečių saugojimo sandėliuose išlaidos - 4 litai už toną grūdų per mėnesį.
Augintojai nesidžiaugia
Klaipėdos rajone didesnius javų pasėlius augina keli žemės ūkio kooperatyvai bei apie dešimt ūkininkų, dirbančių iki 100 ir daugiau hektarų ūkiuose. Vakarų Lietuvos ūkininkams sąlygos auginti grūdus, palyginus su Vidurio Lietuvos ir Suvalkijos regionais, kur jau užbaigiama javapjūtė, yra gerokai sunkesnės dėl mažiau derlingų žemių ir prastesnių gamtinių sąlygų. Pasak Klaipėdos rajono Grūdų augintojų asociacijos pirmininko Artūro Česnausko, šių metų vidutinis derlingumas rajone yra maždaug 2-3 tonos grūdų iš hektaro, bet yra ir kuliančių po 5- 6 tonas grūdų.
- Stebina intervencinio supirkimo tvarka, - sakė A. Česnauskas. - Kasmet šiam reikalui skiriama mažiau lėšų - šiemet net trigubai mažiau negu pernai. Kvotų paskirstymas pagal deklaracijas kelia šypseną - hektarui javų teko vos daugiau kaip 400 kg grūdų. O kur dėti likusius grūdus? Pašarinių grūdų trūksta dėl to, kad neplanuojama, kiek ko vidaus rinkai reikės. Panašiai ir su rapsu. Pernai metų žieminiai rapso pasėliai smarkiai nukentėjo. Žemės ūkio ministerija žadėjo, jog bus padengta dalis nuostolių, išmokant po 80 litų už ha. Pernykščius rapsus jau seniai pardavėme ir šių metų derlių jau nuėmėme, o paramos iki šiol nėra, ministras net įsakymo tokio dar nepasirašė. Artėja rapso sėja, o mes nieko nežinome, ar bus kokia parama rapsui, ar ne.
Pasak rajono Grūdų augintojų asociacijos vadovo A. Česnausko, grūdų supirkimo kainos, palyginus su savikaina, nėra didelės. Specialistų skaičiavimais, vieno hektaro javų derliaus užauginimo savikaina siekia 1300-1500 litų. Tad augintojams, pardavus net gero derliaus grūdus, mažai kas benubyra. Geresnėje padėtyje yra Europos Sąjungos ūkininkai. Nors grūdų supirkimo kaina ir ten panaši (intervencinė kaina siekia ne mažiau 100 eurų už toną), ūkininkai gauna papildomų subsidijų ir išmokų, kurios padengia galimus nuostolius bei suteikia galimybių daugiau investuoti į ūkius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą