Baigiasi draudimas žvejoti lydekas, prasideda ribojimai karšių žūklei
Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kai pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles draudžiama žvejoti lydekas, tačiau prasideda mėnesį galiosiantis draudimas Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose žvejoti karšius.
Nuo penktadienio bus leidžiama ne tik lydekų žvejyba, bet ir žūklės būdas, kai masalui naudojama gyva žuvelė. Aplinkosaugininkai primena, kad per vieną žvejybą leidžiama paimti ne daugiau kaip tris lydekas, jos negali būti mažesnės negu 45 centimetrų, teigiama pranešime spaudai.
Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose draudžiama žvejoti karšius. Šiuose vandens telkiniuose sugautus karšius reikia nedelsiant paleisti atgal į vandenį.
Karšiai neršti pradeda, kai vandens telkiniuose vanduo sušyla iki 12 laipsnių Celsijaus. Tuomet jie būriais iš Kuršių marių išplaukia į Nemuno atšakas ir įlankų pakraščius.
Kiekvieno būrio nerštas prasideda iš ryto ir trunka 2-3 paras, susilpnėdamas tik vidurdienį ir naktį. Ikrai išleidžiami ramiose įlankose ant augalinio substrato, prie kurio ir prilimpa. Karšis labai vislus - maždaug nuo 100 tūkst. iki 300 tūkst. ikrelių, todėl sugavus karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. privaloma nedelsiant paleisti juos atgal į vandens telkinį, kad po keleto metų Nemuno deltoje ir Kuršių mariose galėtume džiaugtis gausiais žūklės laimikiais.
Žuvys, suleistos į tinklelį sugautam laimikiui laikyti, nepaisant to, ar jos gyvybingos, ar ne, laikomos laimikiu ir už jas privalu atlyginti padarytą žalą - po 60 eurų už kiekvieną karšį. Jei žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti triskart daugiau - 180 eurų už kiekvieną karšį. Už pažeidimą teks sumokėti ir iki 300 eurų baudą, taip pat bus konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės - meškerės, valtys.
Kauno mariose nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama bet kokia žvejyba.
Rašyti komentarą