„Dabar mes turime Lietuvoje indėlių draudimo fondą su milijardine skyle. O per tam tikrą laiką turės būti centralizuoti ir indėlių garantiniai, ir bankų pertvarkos fondai“, - aiškino S.Kropas. Tai reiškia, kad Lietuvos bankų sunešti pinigai bus naudojami kompensuoti apdraustus indėlius žlugusių bankų klientams bet kurioje bankų sąjungai priklausančioje šalyje.
Itin sveikintina jis laiko susitarimo nuostatą, kad sprendimus dėl probleminių bankų pertvarkos ar jų uždarymo priiminės Europos centrinis bankas (ECB), o ne politikai, nes tada vyriausybėms nebeliks galimybės manipuliuoti, kurį banką žlugdyti, o kurį gelbėti ir kaip tai daryti.
Pasak jo, taip bus nutraukti ydingi ryšiai tarp šalių valdžios ir komercinių bankų, visi rinkos dalyviai turės vienodas sąlygas, o skolintis vyriausybės galės tik atviroje rinkoje.
„Bet kol nauja sistema bus suformuota, bankų kaštai tuo laikotarpiu gerokai išaugs. Atsiras nemažai naujų institucijų, kurios kuriamos nepanaikinus senųjų - jos taip pat bus išlaikomos rinkos dalyvių lėšomis“, - akcentavo S.Kropas.
Sąnaudas kompensuos klientai
Tokie komercinių bankų pavirkavimai - ne naujiena. Tačiau skųsdamiesi dėl būsimų sąnaudų jie jau prieš metus pradėjo drastiškai kelti įkainius už savo teikiamas paslaugas, iki minimumo sumažino palūkanas už indėlius, uždarinėjo skyrius ne tik didmiesčiuose, bet ir rajonuose. Todėl vartotojai neabejoja, kad didžioji dalis papildomų bankų sąnaudų bus užkrauta ant jų pečių.
S.Kropas nė nemėgino to neigti. „Sąnaudų kompensavimas tam tikra dalimi vis tiek bus perkeltas klientams. Neturėsime kur dėtis - bankuose akcininkai privalės gauti savo investicijų grąžą“, - pripažino komercinių bankų atstovas.
Svarbiausia, pasak S.Kropo, kad sukūrus bankų sąjungos mechanizmus mokesčių mokėtojams neteks prisidėti prie bankų gelbėjimo. Nuo to apsaugos bankų pertvarkos fondas, o pirmiausia bankų problemos bus sprendžiamos jų akcininkų lėšomis.
Kaip tai atrodys praktiškai, jis paaiškino remdamasis bankrutavusio „Snoro“ banko pavyzdžiu.
„Šiuo atveju akcininkai nuėjo per toli. Jeigu banko kapitalas jau minusinis, akcininkams įsitraukti per vėlu, - aiškino S.Kropas. - Pagal naują tvarką probleminio banko nuostoliai pirmiausia dengiami akcininkų lėšomis, bet banko kapitalas turi būti teigiamas. Jeigu kapitalas išnaudotas nuostoliams padengti, akcininkai gali dalyvauti pertvarkoje nebent įnešdami didelę sumą papildomo kapitalo. Kai akcininkų ir kreditorių kapitalo neužtenka, naudojamos sukauptos gelbėjimo fondo lėšos“.
Bijos prarasti pinigus
Šiaulių universiteto profesorė, Ekonominių tyrimų centro direktorė Diana Cibulskienė taip pat teigiamai vertino nuostatą reikalauti atsakomybės dėl banko problemų pirmiausia iš jo akcininkų ir obligacijų savininkų.
„Bankų akcininkai, žinodami, kad turės atsakyti finansiškai, o gal net bus teisiami, labiau vertins ir analizuos situaciją, stebės banko veiklos rezultatus, vengs įvairių machinacijų, kurios gali privesti banką prie bankroto slenksčio“, - mano profesorė.
Taip pat ir potencialūs obligacijų savininkai bus priversti sekti bankų veiklos rezultatus, vertinti perspektyvas. Jie turės gerai apgalvoti, ar tikslinga skolinti lėšas bankui, kurio situacija nepakankamai aiški, ir lėšos gali būti prarastos.
Eliminuota atsakomybė
D.Cibulskienės manymu, bankų sąjunga suteiks galimybę vykdyti ir griežtesnę bei atsakingesnę bankų priežiūrą.
„Finansų rinkos labai dinamiškos, be to, jos traktuojamos kaip vienos iš globaliausių rinkų pasaulyje: investuoti galima bet kuriuo paros metu, bet kurioje šalyje. Procesas vyksta nuolat ir yra sunkiai valdomas bei kontroliuojamas atskirų valstybių priežiūros institucijų, - aiškino profesorė. - Komerciniai bankai investuoja į įvairius vertybinius popierius, valiutą, išvestines finansines priemones ir pan. Jie gali daug uždirbti, bet daug ir prarasti dėl įvairių pokyčių finansų rinkose, taip pat gali vykdyti įvairias manipuliacijas“.
Karti „Snoro“ ir Ūkio bankų griūties patirtis parodė, kad mūsų valstybės institucijos menkai reguliuoja ir gali reguliuoti bankus bei jų veiklą. Be to, nėra taikoma nei turtinė, nei baudžiamoji atsakomybė konkretiems asmenims, kurių sprendimai padaro žalą šalies ekonominei būklei, visuomenės gerovei.
„Vykdę „Snoro“ ir Ūkio bankų priežiūrą asmenys, tikėtina, puikiai žinojo, kas vyksta šiuose bankuose, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad neatsitiktų tai, kas atsitiko. Už tą neveikimą jie, deja, nėra nubausti, o nukentėjo indėlininkai, šalies gyventojai ir šalies reputacija užsienio investuotojų akyse. Negana to, pasamdomas bankroto administratorius, kuriam vėl mokamos didžiulės pinigų sumos iš mokesčių mokėtojų lėšų, tačiau realios naudos indėlininkams labai mažai“, - mano D.Cibulskienė.
Įtakos svertai - ECB
ECB nuo 2015 m. tiesiogiai prižiūrės 128 didžiausias bankų grupes - taip pat ir tris didžiuosius Lietuvos bankus - „Swedbank“, SEB banką ir DNB banką. Kontroliuodamas pagrindinius ES bankus ECB galės daryti įtaką jų vykdomai politikai atskirose šalyse.
Paklausta, ar tai negali tapti įrankiu paveikti atskirų šalių ekonomiką, pavyzdžiui, per kreditavimo politiką, D.Cibulskienė sutiko, kad bankų sąjunga iš dalies gali teikti rekomendacijas bankams, kurias sritis kredituoti aktyviau, kurias mažiau.
Nesunku įsivaizduoti, kas galėtų nutikti Lietuvoje, jeigu bankams būtų rekomenduojama, pavyzdžiui, kuo mažiau kredituoti žemės ūkį, o aktyviau teikti paskolas žemei pirkti. Tačiau, D.Cibulskienės manymu, didelės grėsmės nėra.
„Vis tiek bankiniame sektoriuje veikia pasiūlos ir paklausos dėsniai: banko pirminė kompanija priima sprendimus, kurias sritis labiau kredituoti, kurias mažiau. Tai priklauso nuo sektoriaus ekonominės situacijos, plėtros galimybių. Taigi, nemanau, kad ECB turės didelės įtakos kreditavimo politikai ir jos keitimui“, - sakė profesorė.
Kęstutis KUPŠYS, Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius:
Neteisinga jau pati prielaida, kad jei bankų sektorius bus gerai valdomas, Europos ekonomika bus apsaugota nuo ateities sukrėtimų. Juk sukūrus bankų sąjungą niekas nepanaikino rinkos dėsnių, kurie leidžia žmonėms vieniems iš kitų pirkti praturtėjimo tikslais. Ne vartojimui, o perpardavimui. Niekas nepanaikino spekuliacijos varomosios jėgos vardu godumas. Todėl netikiu, kad bankų sąjungos ir kažkokie biurokratiniai normatyvai galėtų padėti sutramdyti šias ilgus amžius gyvuojančias jėgas.
Kita problema, kad labai sureikšminta bankų įtaka ekonomikai, tarsi jie būtų vienintelė varomoji jėga. Ne finansai padaro ekonomiką dinamišką, o žmonių protas, jų rankų prakaitas, kūrybiškumas varo visuomenę į priekį. Užsienio bankų grupių vadai labai menkai suinteresuoti spręsti Lietuvos ar kitos konkrečios šalies, konkretaus ekonomikos sektoriaus problemas naudojant to banko lėšas. Juos domina akcininkų kapitalo grąža, pelnas ir su tuo susijusios kasmetės premijos. O mes naiviai tikimės iš bankų humaniškesnio vaidmens. Negi jau pamiršome 2006-2008 m. jų išpūstą nekilnojamojo turto kainų burbulą, kuriam sprogus gausybė šeimų buvo įkalintos 40 metų mokėti kosmines paskolas už nuvertėjusius būstus, kad užtikrintų bankams jų maržą? Tokių procesų bankai suvaldyti negali, nes tai yra jų praturtėjimo šaltinis.
Informacija
Deklaruojamas bankų sąjungos pagrindinis tikslas yra pasiekti, kad probleminiai bankai nebūtų gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais, kad jų pertvarka ar uždarymas būtų finansuojami paties finansų sektoriaus lėšomis.
Bankų sąjungos struktūra remiasi trimis svarbiausiais ramsčiais. Pirmasis jų - bankų priežiūros mechanizmas - įsigalios 2015 m. sausį. Jau nuo šių metų lapkričio ECB perims 128 didžiausių euro zonos bankų grupių priežiūrą.
Antrasis ramstis - bankų pertvarkos mechanizmas ir fondas probleminiams bankams gelbėti, pradedamas kaupti nuo 2016 m. Per 8 metus šiame fonde turės būti sukaupta 55 mlrd. eurų. Euro neįsivedusios ir jungtis prie bankų sąjungos nepageidaujančios valstybės įpareigotos per 10 metų sukurti savus bankų pertvarkos fondus, ne mažesnius negu 1 proc. šalies garantuojamų indėlių.
Trečiasis bankų sąjungos ramstis - indėlių garantijų sistemos. Šioje direktyvoje numatyta, kad apdrausti indėliai (iki 100 tūkst. eurų) žlugusių bankų klientams būtų išmokami greičiau: 2019 m. - per 15 darbo dienų, 2021 m. - iki 10 darbo dienų, 2024 m. - iki 7 darbo dienų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą