Preliminariais duomenimis, per 2016 metų pirmą pusmetį AB SEB bankas uždirbo 45,1 mln. eurų grynojo pelno. Per 2015 metų pirmą pusmetį AB SEB bankas uždirbo 36,9 mln. eurų.
Rezultatus jau paskelbė ir DNB bankas. Jo grynasis pelnas šiemet siekė 14 mln. eurų, o pernai - 6,2 mln. eurų. Beje, DNB, priešingai nei SEB, neslepia, kiek gavo paslaugų ir komisinių pajamų, - net 14 mln. eurų (pernai - 12,2 mln. eurų). Kiti bankai savo pusmečio rezultatų kol kas neskelbia.
Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė sako, kad rezultatai stulbinantys, nes paskolų palūkanos šiuo metu yra nulinės ar arti to, o pajamos iš palūkanų normaliai funkcionuojančioje bankų sistemoje turi sudaryti didžiausią visų pajamų dalį. Jį stebina ir bankų vadovų bei Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo vieši pareiškimai, kad negalima griežtinti kredito įstaigų situacijos Lietuvoje, nes ji esą ir taip yra sunki.
„Su bankais nevyksta normali diskusija. Tai, ką kalba S.Kropas, nėra argumentai. Yra tik bankų kova už save, kova už interesą gauti kuo didesnį pelną. S.Kropo šnekos yra ne jo, o bankų šnekos, kurias S.Kropas už algą tik įgarsina. Nereikia gąsdinti, kad dėl kokio nors sugriežtinimo bankai ims ir išeis iš Lietuvos. Tai tik spaudimas ir šantažas siekiant geresnių sąlygų, bandymas pasiekti, kad jos nebūtų sugriežtintos“, - teigė R.Paukštė.
Jam didelę nuostabą kelia ir faktas, kad DNB banko, per pusmetį uždirbusio 26 mln. eurų iki vertės sumažėjimo, atidėjinių išlaidų bei mokesčių, arba 14 mln. eurų po viso to, paslaugų ir komisinių pajamos taip pat sudarė net 14 mln. eurų.
„Šiaip bankų pagrindinės pajamos turi būti iš palūkanų. Prieš dešimtmetį komisinių pajamos sudarydavo apie 10 proc. visų pajamų, o dabar - 50 proc. ir daugiau. Mes nuolat girdime, kad padidėjo įkainiai už paslaugas grynaisiais pinigais, už operacijas kortelėmis. Štai SEB nuo birželio vidurio įkainius dar padidino ir antrąjį pusmetį uždirbs dar daugiau pelno. Bijau, kad kiti bankai, kai nutils triukšmas dėl SEB veiksmų, irgi padidins įkainius. Mums nepavyksta sąskaitų aptarnavimo srityje sukurti konkurencijos. O to pasekmė - bankų pelne didėja pajamų už visų mūsų aptarnavimą dalis. Visi kalba, kad, norint to išvengti, reikia pereiti prie elektroninių pinigų. Bet juk visi elektroniniai pinigai eina per bankus ir kiekviena operacija jiems taip pat neša pelną“, - akcentavo R.Paukštė.
Pasak asociacijos vadovo, bankai, didindami įkainius už paslaugas, atrodytų, kerta šaką, ant kurios sėdi, nes gali didelę dalį klientų priversti imtis naudotis Lietuvos pašto ar „Perlo“ terminalų paslaugomis, kurios yra gerokai pigesnės.
„Ši tendencija yra, bet nežymi. Prieš kurį laiką 7 proc. žmonių neturėjo sąskaitų bankuose, o dabar - vos ne 20 proc. Tačiau tai turbūt ir viskas. Juk žmonės gauna algas į bankų korteles, per terminalus negalima daryti pavedimų ir t.t. Vis tiek be bankų apsieiti negalime. Esame priversti naudotis jų paslaugomis, o jie savo ruožtu naudojasi mumis. Trūksta kontrolės. Konkurencijos taryba nedrįsta gilintis į šiuos dalykus. Mes šnekame apie rinką. O ten, kur rinkos nėra, turėtų būti ribojimai ir pažeidimų fiksavimas. Tačiau visi matome, kad to nėra“, - kalbėjo R.Paukštė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą