Bedarbių mokymai - laimės dalykas?

Bent jau Klaipėdoje visos lėšos, skirtos profesiniams mokymams, išnaudojamos dar rudenį, o kuomet bus pradėtos vykdyti naujos programos 2014-aisiais - nežinoma. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei metai ką tik prasidėję ir pinigų mokymams pakanka, dar nereiškia, kad kiekvienas bedarbis gali atitikti keliamus reikalavimus.

Tiems, kuriems pasiseka, Darbo birža gali skirti 3-6 tūkst. litų, 700 litų stipendiją ir dar, jei reikia, apmokėti kelionės bei gyvenimo išlaidas. Tačiau kaip patekti į tų laimingųjų gretas?

Jokių prošvaisčių?

Trisdešimtmetė klaipėdietė Aistė Darbo biržoje užsiregistravo šių metų rugsėjį, nes du mažamečius vaikus auginanti moteris buvusioje darbovietėje po vaiko priežiūros atostogų tapo nebereikalinga.

"Neturiu vilties, kad darbą suras Darbo birža, tačiau tikėjausi, kad padės persikvalifikuoti. Deja, konstatuojama, kad dėl mokymų kas nors gali paaiškėti nebent kitų metų sausį", - pasakojo humanitarinio išsilavinimo magistro laipsnį turinti moteris.

Sąžiningai besilankanti Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje (TDB) Aistė teigia kol kas nematanti jokios prasmės tai daryti - visą informaciją, kurią jai suteikia specialistai, galima rasti ir internetiniame puslapyje.

"Kai kreipiausi pirmą kartą, liepė ateiti po 4 dienų, tuomet maždaug 20 asmenų grupei specialistė papasakojo tai, kas yra surašyta Darbo biržos interneto puslapyje, ir liepė ateiti dar po mėnesio jau pas konkrečią specialistę. Tą pačią savaitę apsilankiau kiekvieną penktadienį vykstančiame seminare apie bedarbiams skirtus mokymus, tik kas iš to? Susirinko 15 žmonių, visi norėtų išmokti ką nors naujo, kad galėtų greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje, bet specialistės tegalėjo pasakyti, kad jokie mokymai dabar neorganizuojami ir nežinia, kada bus organizuojami", - pasakojo moteris.

Nedaug pagalbos ji sakė sulaukianti ir iš jai paskirtos specialistės - esą ji tik pasiteirauja, kaip sekasi ieškotis darbo, ir padiktuoja tuos pačius skelbimus, kuriuos galima rasti ir internete.

"Norėčiau mokytis maketuoti, nes kiek domėjausi - ši profesija turi paklausą Klaipėdoje. Deja, Darbo biržos duomenimis, Klaipėdoje jie neturi partnerių, kurie galėtų to mokyti. Reikėtų važiuoti į Vilnių arba Šiaulius ir ten mokytis pusę metų. Bet kaip tai padaryti auginant du mažamečius vaikus? Kodėl Darbo birža negalėtų skirti kokio nors bedarbio krepšelio, kad bedarbis pats ieškotųsi, kas jam gali padėti už tuos pinigus įgyti naują kvalifikaciją? Dabar siūlomas tik neaiškiais kriterijais atrinktų įstaigų sąrašas, kuris vargu ar patenkina daugelio bedarbių poreikius", - sakė Aistė.

Ji atkreipė dėmesį ir į gana keblų reikalavimą, kad mokytis pasiryžęs asmuo privalo turėti potencialaus darbdavio garantiją, kad šis jį įdarbins, arba privalo įsipareigoti įsigyti atitinkamos rūšies verslo liudijimą.

Mokėsi tik 76 vyresni asmenys

Šiemet Klaipėdos TDB profesinį mokymą finansavo iš dviejų šaltinių - Užimtumo fondo bei Europos socialinio fondo. Pastarojo fondo remiamam projektui "Integravimo į darbo rinką skatinimas" Klaipėdos TDB įgyvendinti buvo skirta 5 mln. litų.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Audronės Kajokienės duomenimis, iš šių lėšų per 9 šių metų mėnesius profesinius mokymus išbandė 937 asmenys.

"Ši programa buvo skirta ne vyresniems nei 29 metų nekvalifikuotiems asmenims", - akcentavo A. Kajokienė.

Tačiau esą nereiškia, kad vyresni nei 29 metų žmonės šiemet neturėjo jokių galimybių dalyvauti profesinio mokymosi programose. Vyresnių asmenų mokymams buvo skirtos Užimtumo fondo lėšos, kurių šiemet Klaipėdos TDB skirta 593 tūkst. litų. Už šias lėšas mokytis galėjo 76 asmenys.

"Mokytis nori įvairaus amžiaus asmenys. Pavyzdžiui, šiemet profesinio mokymo programose dalyvavo dvidešimt septyni 45-54 metų amžiaus asmenys", - skaičius vardijo A. Kajokienė.

Pasak jos, paklausiausios šiemet buvo C, C+CE, D ir kt. kategorijų vairuotojų, metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, slaugytojų padėjėjo, pardavėjo ir plataus profilio kirpėjo mokymo programos.

Patekti į minėtas programas nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo karto. Ypač turintiems paklausią profesiją, nes iš pradžių Darbo biržos specialistai privalo ieškoti žmogui darbo pagal jo turimą profesiją.

"Pavyzdžiui, turintis pardavėjo profesiją, kuri šiuo metu yra viena paklausiausių, negali tikėtis, kad iškart bus išsiųstas mokytis", - pažymėjo A. Kajokienė.

Nuo 2012 m. sausio 17 d. įsigaliojus naujai Profesinio mokymo tvarkai, Darbo birža profesinį mokymą gali organizuoti, jei bedarbis pasirašo Trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį, t.y. bedarbis turi darbdavį, kuris po profesinio mokymo įsipareigoja įdarbinti jį ir neatleisti iš darbo 12 mėnesių.

"Maždaug 68 procentai profesinio mokymo dalyvių buvo turintys darbdavius", - sako A. Kajokienė.

MIGLA. 2014 m. Klaipėdos teritorinė darbo birža profesiniam mokymui planuoja nusiųsti ne mažiau kaip 1 103 asmenis, tačiau kol kas finansavimo šaltiniai neaiškūs. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Taip pat į mokymus galima siųsti ir tais atvejais, kai bedarbis įsipareigoja po profesinio mokymo pradėti vykdyti individualią veiklą ar veiklą pagal verslo liudijimą ir nenutraukti veiklos bent 6 mėnesius iš eilės.

"Be rekomendacijų - sunku"

Klaipėdietė Natalija - viena iš tų laimingųjų, kuriai šiemet pavyko pasinaudoti projekto "Integravimo į darbo rinką skatinimas" lėšomis ir baigti buhalterio rengimo mokymo programą, neslepia, jog darbdavio ieškojo per pažintis.

"Pas mus dar tokios tradicijos, kad be rekomendacijų sunkiai ką pasieksi", - šypsosi 43 metų Natalija.

Moteris be darbo liko šių metų pradžioje. 13 metų išdirbusi vienoje optikos parduotuvėje administratore Natalija sakė jau seniai svarsčiusi, kad reikėtų keisti darbo pobūdį.

"Būdavo ir minčių po darbo vakarais eiti mokytis ir įgyti kokią nors kvalifikaciją. Taip sutapo, kad likau be darbo, o Darbo biržoje sužinojau, kad galiu kursus lankyti ir nemokamai, tik reikia susirasti darbdavį, kuris norėtų pasirašyti trišalę sutartį. Gerai, kad per pažįstamus radau tokį, nes kiek bandžiau siųsti CV, pasiūlymų nesulaukiau. Kursai atsiėjo 3 tūkstančius litų. Jei būtų reikėję mokėti pačiai, tai tikrai dideli pinigai, ypač kai neturi darbo", - atviravo Natalija.

Pabaigusi kone pusę metų trukusius kursus moteris nuo rugsėjo dirba buhaltere-vadybininke ir džiaugiasi, kad jos nedarbo istorija buvo trumpa ir su laiminga pabaiga.

"Baimių buvo, neslėpsiu. Juk realiai suvoki, kad pusę metų kursus palankęs žmogus negali įgyti tokios kvalifikacijos, kokią įgyja tie, kurie mokosi kelerius metus. Tačiau kartais tuštesnis indas geriau nei visiškai pilnas, į kurį nieko nebegali įpilti", - kalbėjo pirmą kartą tokį įdarbinimo būdą išbandęs bendrovės "ST energija" vadovas Saulius Sustavičius.

Pasak jo, įmonė anksčiau pirko buhalterių paslaugas, tačiau subrendo poreikis turėti savo specialistą. Taigi Natalijos kreipimasis buvo laiku ir vietoje.

"Galiu tik pasidžiaugti, kad Darbo biržos atstovai informavo mane apie tokią galimybę ir neišgąsdino. Parengtoje trišalėje sutartyje labai aiškiai apibrėžtos ir darbdavio, ir darbuotojo teisės bei pareigos, tad nuogąstauti, kas bus, jei šitaip parengtas darbuotojas nepatiks ar blogai dirbs, nereikėjo. Kol kas tikrai nenusivyliau", - sakė S. Sustavičius.

Už savaitės kursus - ir 3 000 litų

Būna ir taip, kad Darbo biržos klientai mokosi ir už savo pinigus. Toks būdas kitiems priimtinas todėl, kad jie nenori niekuo niekam įsipareigoti. Tačiau retas bedarbis gali skirti asmeninių lėšų profesiniam tobulėjimui, juolab kad paprastai reikia sukrapštyti ne vieną tūkstantį litų.

Pavyzdžiui, Lietuvos darbo biržos internetiniame puslapyje, kur išvardinti visi mokymų paslaugų tiekėjai, skelbiama, kad už 13 savaičių trunkančią suvirintojo elektra mokymo programą reikia pakloti 3 tūkst. litų. Lygiai tiek pat kainuoja ir vos vieną savaitę trunkanti vyriausiojo virėjo mokymo programa.

Norintiems tapti interjero ir baldų dizaineriais siūloma 12 savaičių programa kainuoja 2,1 tūkst., 10 savaičių trunkanti floristo-gėlių pardavėjo mokymo programa - 2,4 tūkst., o savaitės trukmės vyriausiosios kambarinės mokymo programa - 3 tūkst. etc

Darbo birža vieno asmens formalaus mokymo programai, po kurios įgyjama nauja profesija, gali skirti iki 6 tūkst. litų, o neformalaus mokymo programai, susijusiai su kompetencijų tobulinimu arba įgijimu, - iki 3 tūkst. litų.

"Taip pat kas mėnesį viso mokymosi laikotarpiu profesinio mokymo dalyviui mokama mokymosi stipendija - 700 litų, gali būti kompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, sveikatos patikrinimo išlaidos. Tiesa, kelionės išlaidos negali būti kompensuojamos klaipėdiečiams, kurie ir mokosi Klaipėdoje. Važinėjantiems toliau skiriama kompensacija - 25 centai už kilometrą", - pasakojo A. Kajokienė.

Jos žiniomis, Klaipėdos TDB yra siuntusi ne vieną asmenį mokytis ir į Vilnių.

"Mokymai gali vykti neatsižvelgiant į Darbo biržos veiklos zoną, kur mokymus organizuoja pasirinktas mokymo paslaugų teikėjas. Pavyzdžiui, muitininkų tarpininkai ruošiami tik sostinėje, tad siuntėme ten mokytis per 10 asmenų", - pasakojo Klaipėdos TDB atstovė.

2014 m. Klaipėdos TDB profesiniam mokymui planuoja nusiųsti ne mažiau kaip 1 103 asmenis, tačiau kol kas finansavimo šaltiniai neaiškūs.

Skaičiai

Klaipėdos teritorinės darbo biržos duomenų registre gruodžio 1 d. buvo užregistruota 18,7 tūkst. bedarbių - 9,1 proc. visų Klaipėdos apskrities darbingo amžiaus gyventojų. Lietuvoje nedarbo lygis siekia 10,5 proc.