Išradimas neturi analogų pasaulyje
Naująją stygų kelio technologiją išrado Anatolijus Junitskis. Pastaruosius trejus metus mokslininkai intensyviai dirba išbandydami ir tobulindami ketvirtos kartos styginio transporto technologijas. Nori jas pristatyti pasauliui.
Ta kryptimi keturiose pasaulio šalyse įkurtose įmonėse jau dirba inžinieriai, projektuotojai, konstruktoriai. Pagrindinis bendrovės, pasirengusios įgyvendinti Anatolijaus Junitskio išradimą, ofisas įsikūręs Londone.
Neseniai ir Lietuvoje įkurta bendrovė „Rail Skyway systems“. Jos pavadinimas reikštų padangių kelių sistemą. Bendrovės tikslas Lietuvoje įkurtą įmonę padaryti pagrindine, perkelti į ją dalį kapitalo ir investicijų, sukurti naujų darbo vietų ir pristatyti rinkai naują, analogų pasaulyje neturinčią transporto rūšį.
Kaip informavo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Artūras Virbickas, bendrovė jau turi užsakymų iš keleto Europos valstybių ir kitų pasaulio šalių. Tačiau prieš pasirašant sutartis, siūlomas technologijas ir gaminius reikia sertifikuoti.
Reikia dešimties hektarų žemės sklypo
Kad „Rail Skyway systems“ galėtų sertifikuoti savo naująją transporto sistemą, reikia įkurti mokslinę laboratoriją ir stygos kelio bandomąją – parodomąją trasą. Tam reikėtų apie penkių – dešimties hektarų žemės sklypo. Sklype būtų įrengta 30 kilometrų ilgio ir maždaug šimto metrų pločio bandymų trasa.
Pasak A.Virbicko, tokio ilgio trasa būtina, kad išvystytų reikiamą penkių šimtų kilometrų per valandą greitį. Nes nemažo atstumo reikia įsibėgėjimui ir stabdymui.
Lietuvoje įkurtos bendrovės atstovai jau žvalgosi tokios vietos Lietuvoje. Jie pasirengę išpirkti ir privačias valdas. Buvo atvažiavę ir į Kelmę, kur vyko Šiaulių apskrities merų pasitarimas.
A.Virbickas pristatė bendrovę ir laukia pasiūlymų iš regiono. Galimybėmis aktyviai domėjosi Šiaulių rajono atstovai. Jie turėtų laisvą valstybinės žemės plotą, kur būtų galima įkurti maždaug dešimties kilometrų ilgio bandymų trasą. Kita dalis trasos galėtų tęstis kitame rajone.
Kelmės rajono mero pavaduotojas Kęstutis Bilius redakcijai tvirtino, jog mąstoma apie baigiamus eksploatuoti šalia Tytuvėnų esančius durpynus. Čia būtų galima įrengti dalį trasos, kitą dalį – kaimyniniame Radviliškio rajone.
Ar šios mintys virs kūnu, parodys ateitis. Vietos, kur galėtų įsikurti mokslinė laboratorija ir bandymų trasa ieškoma visoje Lietuvoje. Jeigu nepavyks rasti, bus ieškoma kitose Baltijos valstybėse.
Toje vietoje, kur įsikurs mokslo laboratorija ir bandymų poligonas, planuojama įkurti 500 darbo vietų. Laboratorijoje dirbtų mokslininkai iš viso pasaulio, tuo pačiu ir iš Lietuvos. Be to, reikėtų daug inžinierių, konstruktorių, teisininkų ir kitų profesijų specialistų. Daugelis jų bus apmokomi.
Kitose galingose pasaulio valstybėse naujos transporto sistemos išradėjai susiduria su pasipriešinimu. Geležinkelių ir aviacijos, automobilių firmų magnatai mato galingą konkurentą, kuris ateityje gali sužlugdyti jų verslą.
„Lietuva lyg baltas popieriaus lapas. Čia nėra labai puikiai išvystyta transporto infrastruktūra, gyvena geri, nuoširdūs žmonės. Todėl mokslininkai galėtų ramiai dirbti,“ – sakė A.Virbickas.
Laboratoriją planuojama pastatyti per trejus metus. Į ją bus investuojama 250 milijonų eurų.
Kelias ant polių
Naujos kartos stygos kelias – tai kelias ant polių. Jis gali būti pusketvirto ar penkiolikos metrų aukštyje. Gali eiti per kalnus, miškus, jūrą, dykumas. Jam pavaldus visoks reljefas. Todėl tokius kelius galima įrengti ir sunkiai prieinamose vietovėse. Stygos kelias gali būti tiesiamas tiesiog virš miesto. Nereikia kištis į ekosistemas ir keisti landšafto.
Žemėje įkasami poliai. Tarp polių kabinama styga – specialus, be jokių siūlių, ypatingai tvirtas gaminys, kuris įtemptas 600 tonų jėga atlaiko labai didelius krūvius.
Netgi terorizmo ar kitokios nelaimės atveju susprogdinus porą kolonų, styga laikytųsi ir ja netrukdomas galėtų važiuoti transportas. Naujoji infrstruktūra atlaikytų ir žemės drebėjimus bei cunamį. Detalesnės ateities kelio technologijos išradėjai neatskleidžia. Tai mokslinė ir komercinė paslaptis.
Išradimas bus užpatentuotas. Įgyvendinamų projektų užtektų visam šimtmečiui.
Styga važiuojantis transportas labiausiai primintų geležinkelį. Tik pačios transporto priemonės forma turėtų būti panašesnė į lėktuvą, kad lengviau įveiktų oro pasipriešinimą.
Tokiu transportu būtų galima vežti ne tik keleivius, bet ir gabenti krovinius.
Pigiausia ir pažangiausia infrastruktūra
Pasak išradėjų, stygos kelias – tai pati pigiausia ir ekonomiškiausia infrastruktūra. Jam minimaliai naudojamas žemės paviršius. Padangių kelias gali eiti per jau pastatytus miestus. Nereikia statyti tiltų, įrengti sankasų, griovių, vandens pralaidumo įrenginių, požeminių pėsčiųjų perėjų. Taigi, tokio kelio tiesimas atsieina žymiai pigiau negu automagistralės ar geležinkeliai, leidžia sutaupyti daug statybinių medžiagų, palyginti greitai atsiperka. Jam prižiūrėti nereikėtų daug aptarnaujančio personalo.
Ekonomiškas ir jo išlaikymas. Mokslininkai paskaičiavo, jog naujoji sistema žymiai pigesnė už kitas žinomas transporto sistemas. Lyginant su lėktuvais ji ekonomiškesnė aštuonis kartus, devynis kartus ekonomiškesnė už geležinkelį, tris kartus – už greitaeigį geležinkelį.
Pasak A.Virbicko, ekonomiškumą nulemia variklis, kuras, transporto aerodinamika ir unikalios stygos galimybės.
Naujoji transporto sistema taupys ir keleivių laiką bei pinigus. A. Junitskis tvirtina, jog padangių keliu bus galima išvystyti 500 kilometrų per valandą greitį. Pavyzdžiui, iš Maskvos į Sankt Peterburgą arba iš Minsko į Kijevą bus galima nulėkti per porą valandų ir tai dabar kainuotų tik 500 rublių. Iš Kauno į Vilnių žmonės nuvažiuotų per keliolika minučių.
Padangių kelio ekomiškumas pasireiškia dar ir tuo, kad jis mažiau žalotų ir gamtą, neterštų oro. Važiuotų tyliai. Žmonės negirdėtų jokio triukšmo.
STYGA: Vietoj kelio – styga.
KLIŪTYS: Stygų keliui landšaftas nesudaro jokių kliūčių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą