Vos baigę vidurinę mokyklą jaunuoliai paverčiami komercinių bankų įkaitais. Kredito įstaigos noriai skolina studentams ne tik studijų kainai padengti, bet ir pravalgyti, tačiau pačios niekuo nerizikuoja. Jei studentas negrąžina paskolos, bankams sumoka valstybė. Dalydami studijų paskolas, bankai iš valstybės jau uždirbo daugiau nei 2 mln. litų, ką jau kalbėti apie tai, kiek pasipelnyta iš vargšų studentų. Švietimo ir mokslo ministerija kritikuoja dabartinę studentiškų paskolų sistemą, kurią sugalvojo į valdžią 2008 metais atėję liberalai ir konservatoriai. Pokyčiai žadami nuo 2015 metų.
Jaunimas grimzta į skolas
Iki rugsėjo 27 dienos studentai galėjo Valstybiniam studijų fondui (VSF) teikti prašymus dėl valstybės remiamos paskolos. Paaiškėjo, kad šį rudenį paskolų kilpą užsinerti pasiryžę 7254 studentai. Jų prašoma bendra paskolų suma siekia 38,2 mln. litų.
O nuo 1998 metų, kai Lietuvoje pradėtos teikti paskolos studentams, šie jau pasiskolino 317,3 mln. litų. Sudaryta 100 568 sutartys. Kaip informavo Valstybinis studijų fondas, liepos 1 dieną negrąžintų paskolų suma siekė 104 mln. litų. Šiandien fondas jau yra išsiuntęs 467 pranešimus apie įsiskolinimą fondui.
„Suprantama, kaip ir visi žmonės, taip ir buvę studentai negrąžina. Tam mes pasitelkiame priminimus, įspėjimus. Net paduodame į teismą. Kai kada paskolas įmanoma tik teismo būdu susigrąžinti. O kai kurių asmenų visai nerandame, nes jie jau būna išvažiavę“, - sakė VSF direktoriaus pavaduotojas Algis Zubrus.
Bankai trina rankas
Iki 2009 metų Lietuvoje galiojo valstybinė paskolų sistema. Studentams, neturintiems iš ko sumokėti studijų įmokos, skolino Valstybinis studijų fondas. Dabar ši institucija tik administruoja paskolas. Kitaip tariant, padeda studentams tapti komercinių bankų klientais.
Trys komerciniai bankai - DNB bankas, „Swedbank“ ir Šiaulių bankas - teikia trijų rūšių studentiškas paskolas: už studijas sumokėti, dalinėms studijoms užsienyje arba gyvenimo išlaidoms.
Per visus studijų metus galima paimti net 50,05 tūkst. litų paskolų. Pasiskolintus pinigus studentas turi pradėti grąžinti praėjus vos metams nuo studijų baigimo. O visą skolą grąžinti ne vėliau kaip per 15 metų.
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus kritikuoja dabartinę paskolų teikimo sistemą.
„Jei vertinsime dabartinę situaciją, be abejonės, pirmiausia reikėtų žiūrėti, ar studentas apskritai pajėgus grąžinti paskolą. Tačiau ydinga pati sistema: ji naudinga tik bankams, nes šie jokių nuostolių nepatiria. Jei studentas negrąžina paskolos, visa rizika tenka valstybei. Valstybė per Valstybinį studijų fondą padengia bankams visą nuostolį. Galbūt tai žinodami studentai beatodairiškai ir skolinasi. Tiesa, laimė, kol kas Lietuvoje to dar nėra. Skolinasi kur kas mažiau studentų, negu galėtų pagal priimtų į aukštąsias skaičių“, - paaiškino viceministras.
„Turime tokią statistiką, kad bankai jau apie 2 mln. litų uždirbo iš to, kad buvo palūkanų perviršis ir mes turėjome kompensuoti tą perviršio procentą, nes jis buvo didesnis nei 5 proc. Juk valstybė buvo įsipareigojusi bankams sumokėti tą skirtumą, kad studentams nereikėtų mokėti didesnių palūkanų nei 5 proc. Tūkstančiai išleisti ir tam, kad Valstybinis studijų fondas atsiskaitytų su bankais, nes studentai negrąžino paskolos. Tai kol kas vienetiniai atvejai, bet jei tokia paskolų sistema galios, bus ne vienetiniai, o šimtatūkstantiniai ar net milijoniniai“, - pridūrė R.Vaitkus.
VSF patikslino, kad šiandien fondas bankams yra sumokėjęs beveik 230 tūkst. litų už studentų negrąžintas paskolas. Šią sumą VSF iš studentų išieško daugiausiai ne teismo būdu. Kol kas pradėti tik 5 teismo procesai dėl paskolų išieškojimo iš studentų.
Viceministras žada, kad nuo 2015 metų bus grįžtama prie valstybinių paskolų sistemos, kai studentams skolino ne bankai, o valstybė. Kodėl teks laukti dar dvejus metus? R.Vaitkus atsako:
„Anksčiau nei 2015 metais negalime sistemos pakeisti, nes valstybės finansinės galimybės nėra beribės. Valstybės biudžeto sandaros įstatymas jau įteiktas Seimui, jame nėra įskaičiuotos būsimos išlaidos, susijusios su Mokslo ir studijų įstatymo reforma. To įstatymo pataisų dar nėra parengta. Jei tai bus padaryta iki 2014 metų pavasario, galime tikėtis, kad 2015 metų biudžete atsispindės finansiniai poreikiai“.
Žmogus - banko vergas
Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras Vytautas Daujotis taip pat negailėjo kritikos konservatorių ir liberalų sugalvotai studijų paskolų sistemai.
„Ką reiškia valstybės remiamos paskolos? Tai, kad valstybei tenka tik nuostoliai, o bankams - pelnas. Jei bankui nepavyko iš studento išmelžti, tai valstybė įsikiša tik tiek, kad už tą studentą sumoka. Kitaip sakant, valstybės vaidmuo - paremti banką, o ne studijuojantįjį. Steponavičius (buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius - red. past.) prognozavo, kad per penkerius metus nuo reformos pradžios bankai paskolins po pusę milijardo litų. Laimei, jo svajonės neišsipildė ir studentai, jei dar protauja, visais būdais vengia skolintis“, - sakė profesorius.
Jis pateikia JAV pavyzdį, kur jau seniai atsisakyta bankų penėjimo valstybės ir studentų sąskaita.
„Labai įdomu tai, kad 2009 metais, kai pas mus buvo keičiama paskolų sistema, JAV tokios atsisakė. JAV iki tol kasmet bankams sumokėdavo po 10 mlrd. dolerių (25,4 mlrd. litų) studentų paskolų nuostoliams padengti. Mūsų politikai nesugebėjo iš to pasimokyti. Po pertvarkos JAV sutaupė ir atsirado galimybės skirti neatlygintiną paramą studentams - vadinamuosius grantus“, - pasakojo V.Daujotis.
„Aišku, skeptikai sakys, kad tik turtingos šalys gali pačios studentais rūpintis, bet tai netiesa. Galiu pateikti ir Vengrijos pavyzdį. Šalis įvedė valstybinę paskolų sistemą, sukaupė paskolų fondą. Valstybei tai daug naudingiau, nes tuomet, kai paskolos iš studentų pradeda grįžti, valstybė gali tuos sukauptus pinigus naudoti naujoms paskoloms išduoti“, - pridūrė profesorius.
Pasak jo, esant dabartinei sistemai, žmogus jau nuo pirmųjų savarankiško gyvenimo dienų verčiamas banko vergu. Iš pradžių jis užsikrauna studijų paskolą, jei pasiseka ją grąžinti - toliau laukia būsto paskola. „Visą gyvenimą žmogus yra bankų ir paskolų vergas. Aš nuoširdžiai studentams patariu: jei tik įmanoma, visais būdais venkite, neimkite paskolos“, - sako V.Daujotis.
Didžioji Britanija jau pasimokė
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės narys Arminas Varanauskas yra deleguotas į ŠMM darbo grupę, sprendžiančią dėl Mokslo ir studijų įstatymo keitimo. „Mes laikomės pozicijos, kad dabartinė paskolų sistema yra nepalanki nei studentams, nei valstybei. Prieš mažiau nei metus atlikome studentų apklausą apie dabartinę paskolų sistemą. Didžioji dalis apklaustų studentų buvo nepatenkinti, kad paskolas teikia kredito įstaigos. Taip pat ir tuo, kokiomis sąlygomis paskolos yra teikiamos“, - dienraščiui sakė studentų atstovas.
Pasak jo, valstybei būtų daug labiau apsimokėję likti prie valstybinės paskolų sistemos. „Aš manau, kad tokiu atveju sistema būtų galėjusi pati save išlaikyti. Juk iki pertvarkos fondas iš palūkanų ir grąžintų paskolų teikdavo naujas paskolas. Valstybei nereikėdavo kasmet dėti papildomai pinigų“, - teigė jis.
Tačiau, pasak jo, svarbu ne tik palankios skolinimosi sąlygos, bet ir studentų finansinis raštingumas. A.Varanauskas pateikia Didžiosios Britanijos pavyzdį, kur prasiskolinusių studentų yra be galo daug, nors šios šalies paskolų sistema dažnai įvardijama kaip pati lanksčiausia.
„Didžiosios Britanijos studentų įsiskolinimai yra milžiniški. Jauni žmonės pasiėmė paskolas tikėdamiesi, kad, įgiję aukštąjį išsilavinimą, ras gerai mokamą darbą, galės grąžinti tas paskolas. Bet vėliau pasimato, kad iš tiesų tie žmonės neįvertino savo galimybių, realios situacijos. Didžiojoje Britanijoje yra didelis paskolų nesurinkimas, nes studentai tiesiog neišgali jų grąžinti. Kalbant apie paskolas, reikia kalbėti ir apie žmonių finansinį raštingumą. Tiek jaunų, tiek pagyvenusių. Ar mūsų žmonės yra pakankamai finansiškai raštingi, ar jie realiai įvertina riziką, imdami paskolas? Manau, kad to trūksta“, - įsitikinęs studentų atstovas.
Pasak kreditų biuro „Creditinfo“ generalinio direktoriaus Andriaus Bagdonavičiaus, jaunimas nuo 18 iki 24 metų pasižymi ypač aukštu skolinimosi aktyvumu, kuris šių metų I-III ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 28 proc.
18-24 metų gyventojų skolų suma šiais metais padidėjo 29 proc. Pasak A.Bagdonavičiaus, tokio skolų sumos augimo buvo galima tikėtis, nes jį padiktavo analogišku tempu išaugusi paklausa.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą