Beveik neabejojama, kad Lietuva šįkart sulauks teigiamų sprendimų bei jau nuo 2015-ųjų metų taps 19-a Europos Sąjungos (ES) valstybe, įsivedusia eurą. Tiesa, galutinį verdiktą šiuo klausimu liepos mėnesį dar tars ES Taryba.
O štai penkis mėnesius su euru jau gyvenantys "braliukai" latviai, panašu, vieningos nuomonės dėl euro teikiamų pranašumų ar minusų iki šiol dar neturi. Nesutariama ir dėl to, ar pasikeitusi valiuta kilstelėjo kainas. Lietuviams gi kaimyninai siūlo pasistengti kuo greičiau iš galvos išmesti litą bei jau pradėti viską skaičiuoti tik eurais.
"Swedbank" vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės teigimu, euro įvedimo įtaka bendram kainų augimui Latvijoje buvo nedidelė, o labiausiai kainos didėjo ne pirmojo būtinumo paslaugų sektoriuose. Tačiau kartu nuo naujųjų esą ženkliai išaugo Latvijos dirbančiųjų perkamoji galia.
Latvijos gyventojai, lygiai taip pat, kaip ir dabar lietuviai, euro laukė itin skeptiškai nusiteikę. Kaimyninėje šalyje atliktų sociologinių tyrimų duomenimis, dar pernai dėl galimai sparčiai kilsiančių kainų nerimavo kone 80 proc. vietos gyventojų.
Šiemet darytos apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei kas trečias (36 proc.) Latvijos gyventojas pastebėjo, kad kainos buvo konvertuotos teisingai. 13 proc. gyventojų teigė, kad kainos konvertuotos neteisingai dažnai arba labai dažnai, o 33 proc. - kad jos perskaičiuotos neteisingai tik kartais.
Tai, kad latviai neturi vieningos nuomonės, ar euras lėmė kainų augimą, įsitikino ir "Vakarų ekspreso" žurnalistai, sekmadienį apsilankę Liepojos turguje.
"Mano nuomone, kainos įvedus eurą nepakito. Gal tai labiau psichologinis efektas, kai žmonėms atrodo, kad pasikeitus valiutoms viskas tapo daug brangiau nei buvo iki šiol", - teigė į turgų apsipirkti atėjusi Liepojos gyventoja Edita.
"Euras nėra gerai. Nors statistikai ir teigia, kad kainos nepadidėjo, bet realiai šalyje viskas tik brangsta, ir ženkliai. Kainas vis apvalina, apvalina ir tikrai ne mūsų naudai", - sutartinai sakė garbaus amžiaus Liepojos gyventojos Mirdza ir Margarita.
"Ką patarti lietuviams? Ogi nieko - ką valstybė sugalvos, tą ir padarys. Valdžia apie mus negalvoja. Kaip jiems reikia, taip ir padaro. Gal jums dar pavyks litą kaip nors išsaugoti. Lietuviai juk šaunuoliai. Mūsiškiai viską išpardavė, išvogė. Pavyzdžiui, Liepojoje visiškai nėra darbo, neliko anksčiau čia buvusių gamyklų. Lietuviai ir estai tikri šaunuoliai. Tiesa, estai su euru paskubėjo bei dabar gailisi. Valdžios atstovai sako, kad mes esą patenkinti euru. Bet paprasti žmonės taip nemano. Jūs tik įsivaizduokite - braškių litras kainuoja 9 eurus. Anksčiau tokių kainų tikrai nebuvo", - pridūrė moterys.
"Niekas čia pas mus nepasikeitė. Kainos kai kur padidėjo, bet mažai kur. Gal kiek pabrango maisto produktai, įvairios paslaugos. Nors pagal įstatymą pirmąjį šių metų pusmetį kainų kelti negalima, kai kur vis dėlto jas pakėlė", - sakė turguje kalbintas Guntis.
Kainų teigia nedidinę
Kalbinti Liepojos turgaus prekeiviai tikino, kad jų prekiaujamos produkcijos kainos, lyginant su pernai, ne tik kad nepadidėjo, bet dar ir mažėjo.
"Niekas nepabrango. Kai kurios prekės net atvirkščiai, atpigo. Gal parduotuvėse apsipirkti ir tapo kiek brangiau, bet štai turguje - daug kas pigo. Tai, kas prieš pusmetį kainavo pusantro lato, dabar kainuoja pusantro euro. Tai kone trisdešimčia procentų pigiau. O šiaip daugiau niekas per šį laikotarpį nepasikeitė. Pinigai yra pinigai bei prie euro jau pripratome", - teigė turgaus prekeivė Sanita.
"Daug kas per šį laikotarpį pasikeitė. Pabrango kone pusė prekių ir paslaugų. Pabrango gydytojų, kirpėjų paslaugos. Pavyzdžiui, jei anksčiau apsikirpti kainuodavo 10 latų, tai yra 14 eurų, tai dabar jau 16 ar 17 eurų, - Sanitai antrino rūbais turguje prekiaujanti Ala. - Taip, turguje kainos nepakito. Juk mus tikrina du kartus per mėnesį, o jei pakelsime kainas - gausime baudą. Taip dar tikrins mus iki liepos 1-osios. Didžiosios parduotuvės turi savo juristus, kurie ten viską sutvarko. O smulkiuosius verslininkus tikrina visi, kas netingi. Manau, kad tos tikrinančios įstaigos ir gyvena mūsų sąskaita."
Beje, moteris tikino, kad įvedus eurą ženkliai sumažėjo apyvarta, nors savo prekiaujamos produkcijos kainų ji ir nedidinusi.
"Net nežinau, kas lėmė mažėjančią prekybą. Pardavimai sumažėjo kone trečdaliu. Jei anksčiau per dieną suprekiaudavau už šimtą latų, tai dabar tik už šimtą eurų", - sakė Ala.
"Kainų nedidinome. Pavyzdžiui, rauginti agurkai - kiek kainavo, tiek ir kainuoja. Ar štai beržų sula - pernai 1,5 litro sulos aš pardavinėjau po 80 santimų, o šiemet jau po 1 eurą arba 70 santimų. Tad net pigiau", - sakė daržovėmis ir vaisiais prekiaujanti Arija.
Prekeivė pažymi, kad dalis latvių, ypač vyresnio amžiaus, vis dar sunkiai pripranta prie naujos valiutos bei kartais paprašo kainą pasakyti ne eurais, o latais.
"Lietuviams galiu patarti tik kuo greičiau iš galvos išmesti senus pinigus, t. y. paprasčiausiai pamiršti litą. Kai stoviu už prekystalio, tai skaičiuoti eurais jau nesunku. Bet kai pati nueinu į parduotuvę apsipirkti, vis dar maišausi. Manau, kad per ilgai tos kainos nurodytos dviem valiutomis. Dėl to žmonės labiausiai maišosi, apsiskaičiuoja, - sakė Arija. - O šiaip tas euras nėra blogai. Itin patogu važiuojant į kitas Europos Sąjungos valstybes, kai nebereikia keisti valiutos. O kas dėl kainų - tai kai buvo latas, irgi viskas brango. Koks skirtumas. Manau, čia tik bandoma visą kaltę eurui suversti."
Ką sako specialistai?
Lietuvos banko teigimu, dėl apvalinimo ir kitų veiksnių vienkartinis kainų augimas po euro įvedimo šalyje gali svyruoti apie 0,2-0,3 procento. Europos Komisijos vertinimu, panašią įtaką kainoms euro įvedimas galėjo turėti ir Latvijoje.
Pasak "Swedbank" vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės, lyginant 2013-ųjų gruodžio ir šių metų balandžio duomenis, Latvijoje vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 1,4 proc. Lietuvoje per šį laikotarpį jos pasistiebė 0,6 proc.
"Lietuvoje prie lėtesnio kainų augimo prisidėjo ir su euru nesusiję veiksniai. Pavyzdžiui, per 4 mėnesius dėl aršios konkurencijos tarp mobiliojo ryšių operatorių komunikacijos paslaugų kainos sumažėjo net 4,2 procento, - sakė V. Šečkutė.
Tačiau svarbu yra ir tai, kad daugiausiai išsiskyrė ne pirmojo būtinumo prekių kainų pasikeitimai. Latvijoje maisto kainos per minėtą laikotarpį išaugo 2,5 procento, o Lietuvoje - vos puse procentinio punkto mažiau, tai yra 2 procentais. Būsto aptarnavimo, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos abiejose šalyse augo vienodai - po pusę procento. Kaip ir buvo tikėtasi, euro įvedimas daugiausiai įtakos galėjo turėti poilsio ir kultūros bei viešbučių bei restoranų paslaugų kainoms. Jos Latvijoje atitinkamai augo 1,6 ir 2,1 procento, o Lietuvoje - atitinkamai traukėsi 0,5 ir augo 0,6 procento. Taigi euro įvedimo įtaka bendram kainų augimui buvo nedidelė, o labiausiai pastebima buvo ne pirmojo būtinumo paslaugų sektoriuose."
Atlyginimai augo sparčiau
V. Šečkutės teigimu, kainų augimas yra tik viena medalio pusė. Svarbu palyginti ir tai, kaip keičiasi gyventojų pajamos ir jų perkamoji galia.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis bruto atlyginimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013-aisiais, išaugo 3,7 proc. Atlyginimai augo beveik tiek pat, kiek ir prieš ketvirtį, nepaisant to, jog prieš metus vidutinį atlyginimą pastebimai kilstelėjo net 17,8 proc. nuo sausio išaugusi minimali alga. Realus neto atlyginimas išaugo net 4 proc., nes didėjo neapmokestinamas pajamų dydis.
Latvijoje pirmąjį šių metų ketvirtį atlyginimai augo 7,7 proc., o realus neto darbo užmokestis pasistiebė net 9,1 procento. Palyginimui praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis prieš atskaitant mokesčius Estijoje padidėjo 7,6 proc., Lietuvoje - 4,7 proc., Latvijoje - 4,6 proc.
"Tiesa, atlyginimų augimui Latvijoje įtakos turėjo minimalaus atlyginimo didinimas, o realus neto darbo užmokestis augo ir dėl mažėjusių socialinio draudimo įmokų bei didesnio neapmokestinamų pajamų dydžio. Visgi pirmąjį šių metų ketvirtį, nepaisant šiek tiek spartesnio kainų augimo, Latvijos dirbančiųjų perkamoji galia išaugo ženkliai daugiau nei Lietuvos. Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį, kad pagerėjo ne visų latvių finansinė padėtis - gaunančių fiksuotas socialines išmokas perkamoji galia sumažėjo", - sakė V. Šečkutė.
Beje, tam tikrą euforiją po euro įvedimo 2011-aisiais išgyveno ir Estija. Ten taip pat labai sparčiai augo atlyginimai, kaip ir infliacija bei nekilnojamojo turto kainos.
Tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį Estijos ekonomika netikėtai smuko 1,9 proc. Tuo metu sausio-kovo mėnesiais, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas augo 2,9 proc., Latvijos - 2,8 proc.
Prekybininkai ruošiasi
Nors galutinio sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje sulauksime tik liepą, šalies prekybininkai teigia jau intensyviai besiruošiantys valiutų pakeitimui.
"Siekiant sklandžiai pereiti prie naujosios valiutos - kad nei mūsų darbuotojai, nei mūsų klientai nepatirtų didesnių nepatogumų, parengėme veiksmų planą, kuris apima mūsų įmonės veiksmus keliomis kryptimis. Mums svarbu užtikrinti skaidrias kainas ir tinkamai apie sąžiningą kainų perskaičiavimą informuoti klientus, parengti mūsų darbuotojus darbui su nauja valiuta ir pritaikyti parduotuvėse esančią IT sistemų įrangą", - sakė "Maximos LT" generalinis direktorius Arūnas Zimnickas.
Jo teigimu, pirmuosius mokymus prekybos tinklo darbuotojams jau surengė Lietuvos banko specialistai. Vėliau, perėmus jų patirtį, darbuotojus bendrovė ketina mokyti ir pati. Iš viso ketinama apmokyti per 4000 prekybos tinkle dirbančių kasininkų-pardavėjų.
"Rengdamiesi euro įvedimui, jau ruošiame ir pirmąsias 5 milijonus prekių etikečių, kuriose kaina bus nurodyta jau dviem valiutomis - litais ir eurais. Pirmosios tokios etiketės prekybos tinklo parduotuvėse pasirodys birželio pabaigoje. Kainų etiketės "Maximos" parduotuvėse euro įvedimo laikotarpiu bus keičiamos trimis etapais. Iš viso per tris tokius etapus bus pakeista apie 15 mln. etikečių, - sakė A. Zimnickas. - Ketiname atsižvelgti ir į silpnaregių poreikius. Vadovaujantis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovų tinklui pateiktomis rekomendacijomis, kainos etiketėse bus spausdinamos aiškesniu šriftu nei iki šiol."
Bendrovės vadovo teigimu, "Maximos" parduotuvėse Latvijoje ir Estijoje taikytas euro integracijos planas pasiteisino, tad iš kaimynų perimtą gerąją praktiką ketinama pritaikyti ir Lietuvoje.
"Didesnius skirtumus, ką galbūt mūsų šalyje, įvedant eurą, darysime kitaip, apibrėš šalies įstatymų nuostatos. Galutiniai ir aiškūs reglamentavimai iš valstybės mus turėtų pasiekti šių metų liepą, ES Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje", - pažymėjo A. Zimnickas.
Kainas jau nurodo ir eurais
Klaipėdos smulkiojio ir vidutinio verslo tarybos pirmininko Aro Mileškos teigimu, uostamiesčio smulkieji verslininkai, dažniausiai tiesiogiai dirbantys su gyventojais, taip pat jau pradėjo ruoštis galimam euro įvedimui.
"Pavyzdžiui, kai kurie verslininkai parduodamų prekių ar siūlomų paslaugų kainas jau nurodo dviem valiutomis - litais ir eurais", - pažymėjo A. Mileška.
Jo nuomone, smulkiesiems verslininkams, skirtingai nei didžiosioms bendrovėms, pavyzdžiui, dėl nesudėtingų buhalterinių programų, pereiti prie euro bus daug lengviau ir paprasčiau. Tad ir didesnių nesklandumų neturėtų kilti.
"Vertinant latvių patirtį, problemų ar nesutarimų su klientais gali iškilti prieš pat įvedant eurą ar kelios savaitės po naujųjų, kai verslininkai iš gyventojų priimdami litus grąžą privalės jau atiduoti eurais. Mat Latvijoje susidurta su problema, kai gyventojai masiškai ėmė atsiskaitinėti stambiomis kupiūromis bei taip latus išsikeisdavo į eurus. Realu, kad ir kai kurie smulkieji mūsų prekybininkai, nenorėdami tapti valiutos keityklomis bei pritrūkę eurų, kurį laiką gali atsisakyti priimti stambias kupiūras bei taip sulaukti gyventojų nusiskundimų", - sakė A. Mileška.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą