Kaip pranešė ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Europos Komisija sureagavo į šalių signalus ir įvertino prekybos su Rusija apribojimų poveikį Europos Sąjungai. Situacija buvo vertinama dviem kryptimis: apribojimų įtaka prekybai vaisiais bei daržovėmis ir gyvūniniais produktais. Europos Komisija akcentavo, kad prekyba vaisiais ir daržovėmis patyrė didesnį neigiamą poveikį. Šiems praradimams ypač didelį dėmesį skyrė didžiosios ES šalys narės.
„Baltijos šalys ir Suomija pasisakė labai konkrečiai, prašydamos nedelsiant pradėti taikyti rinkos organizavimo priemones - intervencinį pirkimą, privatų saugojimą, eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimą“, - sakė R.Krasuckis. Šias šalis palaikė kroatai, prancūzai ir dar keletas šalių. O štai Jungtinės Karalystės, Olandijos, Danijos atstovai apie tai kalbėjo be didelio entuziazmo: siūlė toliau stebėti pokyčius rinkose ir sprendimus priimti tik gerai viską išanalizavus.
Lietuvos situacija dėl privataus saugojimo mechanizmo taikymo pradžios bus vertinama atskirai.
„Šalims narėms pasiūlyta taikyti de minimis pagalbą pačioms“, - informavo R.Krasuckis. Ką gi reiškia ta „de minimis pagalba“? Tai tokia parama, kuri didžiąja dalimi atvejų nedaro įtakos ES valstybių narių tarpusavio prekybai ir konkurencijai ir yra leistina pagal Europos Komisijos reglamentus.
Tokia Europos Komisijos pozicija negali nestebinti dėl taikomų dvigubų standartų. Ta pati Komisija dar šią savaitę paskelbė, kad Europos persikų ir nektarinų augintojai gaus dalinę kompensaciją už nuostolius, susijusius su atsakomosiomis Rusijos sankcijomis. ES valdžia išpirks iš jų 10 proc. derliaus ir išdalys ligoninėms, mokykloms bei kalėjimams.
Kitą savaitę Žemės ūkio ministerijos atstovai vėl lankysis Briuselyje. Turbūt ir vėl veltui, nes Lietuvos ūkininkai kažkodėl nei persikų, nei nektarinų neaugina.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą