Lietuva negali skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), jeigu jai svarbūs savi pensininkai, studentai, mokytojai ir medikai. Lietuviai neturi nerti į fondo glėbį, jeigu jai svarbi jos Nepriklausomybė. Taip mano žymus Latvijos ekonomistas, dėstytojas Dmitrijus Smirnovas.
D. Smirnovo prognozės dėl šalies ūkio ateities buvo kritikuotos "sistemos" ekonomistų ir politikų. Jo pasisakymai sulaukė ir specialiųjų tarnybų agentų dėmesio - ekonomistas kelioms dienoms buvo uždarytas už grotų. Tačiau net didžiausi D.Smirnovo kritikai pripažįsta - jo niūrios pranašystės Latvijoje tapo ir tampa tikrove.
Ragina gerai pagalvoti
- Lietuvoje vis aktyviau svarstoma galimybė pasekti Latvijos pavyzdžiu ir pasiskolinti iš TVF. Ar tikrai lietuviams reikėtų tą daryti?
- Pažiūrėkime į šią situaciją labai paprastai: jei žmogus nori paimti paskolą, prieš tai jis turi atsakyti į klausimą, iš kokių lėšų bus padengta ši paskola. Pas mus susiformavo vartojimo psichologija, kuri ir sukėlė finansų krizę. Tai atsakykite į klausimą, iš ko jūsų Vyriausybė grąžins TVF kreditą. Jeigu kreditas bus imamas tik tam, kad būtų galima užkimšti biudžeto deficito skylę, - tai yra tiesus kelias į valstybės bankrotą.
Jeigu pažiūrėsime į istoriją, rasime labai mažai pavyzdžių, kad TVF paskolos būtų padėjusios. Krizės metu paskola tik didina skolas - tai nėra parama. Visi sako: "TVF parama". Kokia tai parama? Tai skola. TVF dirba pagal tokią schemą: pridalija paskolų ir padidina valstybių skolų naštą. TVF puikiai suvokia, kad nei Latvija, nei Lietuva, nei Estija neturės iš ko grąžinti paskolos.
- Jeigu TVF žino, kad pinigai nebus grąžinti, kam tada duoda paskolas?
- Paprastas pavyzdys. Dėl ko Baltijos šalys buvo priimtos į Europos Sąjungą? Europoje niekas neužsiima labdara. ES reikalinga pigi, menkai apmokama, nekvalifikuota darbo jėga. Reikalingi tokie žmonės, kurie galėtų dirbti už kelis šimtus dolerių. O kad žmonės sutiktų su tokiomis sąlygomis, reikia šalies bankroto. Tada jau žmogus turės rinktis: dirbti už maistą arba mirti iš bado.
TVF paskolas duoda tam, kad šalį privestų prie bankroto. Jis sunaikina pramonę, žemės ūkį, kad žmonės savo šalyje negalėtų surasti darbo. Kam jiems plėtoti Latvijos ar Lietuvos pramonę, jeigu jie turi savo. Fondas silpnina ekonominį ir socialinį šalies gyvenimą, kad jauni, darbingi žmonės išvažiuotų į užsienį ir dirbtų ten. Nemanau, kad TVF gali padidinti politinę Baltijos šalių priklausomybę nuo Vakarų, nes jos ir taip jau yra priklausomos nuo Vašingtono ir Briuselio.
Skandinavijos bankų vaidmuo
- Ar TVF paskolos išsprendžia valstybės finansines ir ekonomines problemas?
- Ne, jos tik atitolina problemas. Nes šios paskolos išleidžiamos ne investicijoms, o išlaidoms padengti. Kai Lietuva ir Latvija įstojo į ES, susidarė tokia situacija, kad abi šios šalys daugiau suvartoja, nei pagamina. Anksčiau šitas skirtumas buvo padengiamas Skandinavijos komercinių bankų investicijomis. Bankai finansavo vartojimą. Kai tik rudenį Latvijoje veikiantys Švedijos bankai nustojo dalyti kreditus, šalis atsidūrė ties finansine praraja.
- Norite pasakyti, kad Skandinavijos bankai tiesiogiai prisidėjo prie dabartinės ekonominės situacijos Lietuvoje ir Latvijoje?
- Be abejo, taip. Kuo jie galvojo, kad dalijo nekilnojamojo turto paskolas. Juk buvo aišku, kad Rygoje nekilnojamasis turtas negali kainuoti daugiau nei Londone. Jie turėjo išsamiai analizuoti, kam duoda paskolas.
Nemokios valstybės scenarijus
- Be TVF paskolų, kokiomis kitomis alternatyvomis galėtų pasinaudoti Lietuva kovodama su finansų krize?
- Nematau vienos alternatyvos - tiek Latvija, tiek Lietuva gali pasiskelbti nemokiomis. Skandinavijos bankams reikia pasakyti:
"Apie ką jūs galvojote, kai dalijote mums paskolas? Pas mus nėra gerų ekspertų, galinčių įvertinti situaciją, o pas jus tokių yra". Nežinau, ar tai buvo jų klaida, - jei klaida, tegul jie už ją ir moka, - ar specialus gyventojų skolų naštos didinimas. Tačiau šitie bankai irgi yra atsakingi už situaciją Lietuvoje ir Latvijoje.
Kai Lietuva ir Latvija stojo į ES, jos tikėjosi paramos ir lygiateisiškos partnerystės. Bet dabar Europa daugiau galvoja apie save, o ne apie Baltijos valstybes. Tai, kad ES prieštarauja euro įvedimui Baltijos šalyse, aiškiai rodo, kad gelbėti mūsų jie nesiruošia.
- Pasiskelbti nemokia valstybe yra labai drastiškas žingsnis, suduosiantis skaudų smūgį šalies įvaizdžiui. Galima net neabejoti, kad tokiu atveju prarastume užsienio investuotojus. Sutiktumėte su tuo?
- Pas mus niekada ir nebuvo tų investicijų. Gamyklos uždaromos, žemės ūkis naikinamas, tad apie kokias investicijas mes kalbame? Europoje yra daug žemės ūkio produkcijos, tad kam jai skatinti žemės ūkį Latvijoje?
Lietuva neatsispirs pagundai?
- Latvijos Vyriausybė, verčiama TVF, mažindama išlaidas karpo ir planuoja dar labiau karpyti mokytojų, dėstytojų ir kitų valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Ar lietuviams pasiėmus fondo paskolą Lietuvai taip pat tektų žengti jūsų keliu?
- Ne tektų, o tikrai teks. Lietuvoje situacija yra geresnė, todėl jai dar negalima išsukinėti rankų, kaip daroma su Latvija.
Konkretus pavyzdys: praėjusią savaitę TVF Latvijai turėjo pervesti 200 mln. eurų, tačiau nepervedė. Tokį žingsnį TVF argumentavo "blogu išlaidų mažinimu". Jeigu laikysimės jų logikos, visą sveikatos apsaugą, visą švietimą Latvijoje reikia naikinti. Juk kam paprastam juodadarbiui išsilavinimas? Jam galima duoti puodą sriubos, ir pakaks.
- Ar, jūsų manymu, Lietuva pasiryš prašyti TVF paskolos?
- Manau, taip.
- Kada tai gali atsitikti?
- Šiais metais. Greičiausiai vasarą arba rudenį. Tačiau jeigu Latvija pasiskelbs nemokia, prasidės grandininė reakcija ir panika. Tuomet ir Lietuva atsidurs ties bankroto riba.
- Kada Latvija turėtų paskelbti apie savo nemokumą?
- Manau, jau šį rudenį.
Sergejus TICHOMIROVAS, "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą