Darbuotojų vasarai ieškantys pajūrio verslininkai: turime tenkintis likučiais

Darbuotojų vasarai ieškantys pajūrio verslininkai: turime tenkintis likučiais

Pajūrio verslininkai įsitikinę, jog vasara kurortuose šiemet prasidės anksčiau, todėl jau suskubo masiškai ieškoti aptarnavimo sferos darbuotojų.

Neturi kuo džiaugtis

„Visi ženklai rodo, jog šiemet vasara prasidės anksčiau, o ne birželio pabaigoje. Juk ir įšalo nėra, ir paukščiai jau parskrido, todėl vasaros sezonui pradedame rengtis“, – teigė Palangoje kelis restoranus valdantis verslininkas Edmundas Sakalauskas

Skelbimų portaluose, socialiniuose tinkluose jau mirgėte mirga skelbimų, kad vasarą dirbti Palangoje, Neringoje ieškomi padavėjai, virėjai, indų plovėjai, pagalbiniai darbuotojai, kambarinės, viešbučių administratoriai.

„Kovo pabaiga visada yra tas laikas, kai pradedame vasarai ieškoti darbuotojų. Galiu pasakyti, kad geriau nei penai nebus, bet tikiuosi, kad nebus ir blogiau. Tikrai neturime kuo džiaugtis“, – teigė Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė.

Taip kalbėdama ji omenyje turėjo darbuotojų kvalifikaciją. „Jaunimo Lietuvoje juk beveik nelikę. Iš tų, kas liko, vasarą dar išvyks uždarbiauti į užsienį, tad mums teks tenkintis likučiais. Nenuostabu, jog paskui girdime priekaištų, jog aptarnavimo kokybė mūsų kurortuose nėra itin gera“, – dėstė verslininkė.

Tenka atsisakyti keliamų reikalavimų

Ji tikino, kad problemą būtų galima išspręsti, jei taptų įmanoma bent dvi savaites skirti pasirinktų darbuotojų mokymui ir už tai jiems nereikėtų mokėti atlyginimo.

„Tačiau pas mus yra taip, kad žmogų įdarbini, jau pradeda skaičiuoti mokesčius, o jis dirbti turi pradėti tik kitą dieną. Apie jokius mokymus negali būti net kalbos, nes gautume baudas, kad pas mus žmonės dirba nelegaliai“, – aiškino I. Baltrušaitienė.

Šiuo metu skelbimuose nurodoma, kad ieškomi darbuotjai turi turėti patirties, mokėti užsienio kalbų. „Tačiau labai dažnai tų keliamų reikalavimų tenka atsisakyti, nes neturime, iš ko rinktis. Ateina toks laikas, ypač liepą, kai reikia samdyti bet ką, kad tik dirbtų. Labai dažnai jauni žmonės pradeda dirbti ir po kelių savaičių lyg niekur nieko darbą meta ir taip, pavyzdžiui, kavinės savininką įstumia į keblią situaciją, nes per piką susirasti naujų darbuotojų praktiškai neįmanoma. Beje, pastebiu, jog dažniausiai darbą meta tie, kuriuos įsidarbinti atlydi tėvai“, – kalbėjo I. Baltrušaitienė.

Tačiau, anot jos, verslininkai yra pakankamai originalūs ir randa būdų, kaip jaunuolius išmokyti tinkamai dirbti, jei tik jie to nori. „Ir „špargalkes“, kuriuose parašyti pagrindiniai aptarnavimo žodžiai rusų, vokiečių, anglų kalbomis duoda, o jei reikia, ir patys lėkštes panešioja“, – teigė pašnekovė.

Algoms – iki 20 proc. apyvartos

Ji tvirtino, kad jaunimo nuomonė, jog užsienyje jie per vasarą uždirbs daugiau yra klaidinga. „Aišku, iš pradžių, tarkime, padavėjams mokame minimumą – 300 eurų per mėnesį. Tačiau jei vasarą gera, klientų daug, darbuotojas gerai dirbda, tai jis per mėnesį gali uždirbti ir 1000 ar net daugiau eurų. Tiek pat mokama ir užsienyje aptarnavimo sferoje, kur reikalavimai ir sąlygos žymiai griežtesnės“, – tikino I. Baltrušaitienė.

Ji skaičiavo, jog kurorto verslininkai darbuotojų atlyginimams skiria iki 20 proc. apyvartos. „Juk nuo darbuotojų ir priklauso, kokia bus apyvarta, todėl jei jie gerai dirba, gerai ir uždirba“, – dėstė pašnekovė.

Paklausta, ar šiuo metu Nidoje dar galima rasti, pavyzdžiui, padavėjos vietą, I. Baltrušatienė patikino, kad darbo vietų dar tikrai yra, tačiau jos tirpsta, nes verslininkai nenori personalo klausimo palikti paskutinei minutei.

Verslas persikrausto iš Vilniaus

E. Sakalauskas teigė, jog ir Palangos verslininkai jau ėmė dairytis sezoninių darbuotojų. „Mes dirbame visus metus, todėl sukomplektuoti komandą vasarai yra daug paprasčiau. Nors ir ateina naujų žmonių, tačiau senbuviai juos apmoko, padeda. Tačiau jei kavinė dirba tik vasarą, surinkti tinkamą personalą yra laimės dalykas“, – įsitikinęs E. Sakalauskas.

Jis pastebėjo naują tendenciją, jog vasarą į pajūrį atsikrausto kavinės iš Vilniaus ir jos atsiveža savo darbuotojus. „Todėl galima sakyti, kad tokių kavinių, kurios veikia tik vasarą, ir tik Palangoje lieka vis mažiau. Vilniaus verslininkai, pamatę, kad vasarą sostinėje pritrūksta klientų, nes pagrindiniai srautai būna prie jūros, jau kelerius metus keliems mėnesiams persikelia dirbti į pajūrio kurortus“, – teigė E. Sakalauskas.

Paklaustas apie darbo užmokestį, jis tvirtino, jog padavėjams, kurių poreikis yra didžiausias, mokama minimali mėnesio alga, visa kita – arbatpinigiai.

„Jei žmogus patenka dirbti į gerą kavinę ar restoraną, kur daug klientų, jie nešykštūs, tai ir uždarbis bus geras. Žinau, jog kai kai kuriuose vietose padavėjai sutiktų dirbti ir be atlyginimo – tik už arbatpinigius“, – teigė pašnekovas.

Jo teigimu, daugiausia problemų dėl personalo kurorte kyla birželį. „Daugelis skuba atsidaryti, susirenka žmonės, o klientų dar nėra, todėl ir uždarbio nėra. Tada nepatenkinti darbuotoai išeina iš darbo ir išvažiuoja iš Palangos. Liepą situacija stabilizuojasi. Jei iki to laiko sugebi sukomplektuoti ir išlaikyti personalą, viskas bus gerai, jei ne – tada reikės pavargti, kol rasi žmonių“, – tvirtino E. Sakalauskas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder