Galbūt mokės dalimis
M. Jačnaja prisiminė, jog ir praėjusiais metais už vieną žiemos mėnesį gavo panašaus dydžio sąskaitą, bet nesitikėjo, kad ne itin šaltą gruodį už 67 kv. m trijų kambarių buto šildymą vėl teks pakloti didžiulę sumą. „Sunku išsyk sukrapštyti keturženklę sumą, nes reikia ir už kitus patarnavimus atsiskaityti. Galbūt dalimis mokėsiu...“
Palangiškė neslėpė, jog ne ką mažiau nei ją didelės sąskaitos pašiurpino ir kitus Vytauto g. 120-ojo namo gyventojus. Todėl nenuostabu, kad visi susitarė kitam sezonui atsijungti nuo „Litesko“ ir pradėti šildytis dujomis. Paklausta, kodėl to nepadarė anksčiau, juo labiau kad turi pavyzdį – gretimo namo gyventojus, M. Jačnaja paaiškino, jog nebuvo organizatorių, bet šiemet ji su vienu iš kaimynų apsiėmė tvarkyti šį reikalą.
Tiesa, šis daugiabutis, kaip ir daugelis kitų kurorto namų, nėra renovuotas.
Neturi šilumos punkto
Pasiteiravus apie Vytauto g. 120-ąjį namą, „Palangos šilumos tinklų“ direktorius Rimantas Gliožeris paaiškino, kad šis daugiabutis nėra jų prižiūrimas, šilumą tiekia „Litesko“, o prižiūri UAB „Palangos butų ūkis“. Pašnekovo žiniomis, praėjusiais metais sąskaita už šildymą kai kuriems šio pastato gyventojams siekė net 1500 Lt. „Blogai, kad šis namas, kitaip nei kiti daugiabučiai, neturi savo šilumos punkto, kuriame galima pareguliuoti sklendes. Be to, gyventojų atstovas galėtų bet kada paskambinti šilumos punkto prižiūrėtojui ir paprašyti šilumą prisukti, jei per karšta, arba atvirkščiai – atsukti“, - atskleidė direktorius.
Kodėl Vytauto g. 120 namo gyventojai gauna tokias dideles sąskaitas už šildymą, paklausėme ir „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ komercijos direktoriaus Jono Pleškio. Jis paaiškino, jog tai vienas iš šalčiausių kurorto daugiabučių, kaip ir greta jo esantieji – 118, 122, 124. Visi jie sunaudoja labai daug šilumos dėl pastatų vidaus problemų.
Vadovas priminė, kad praėjusių metų gruodį vidutinė temperatūra buvo 2,9 laipsnio šalčio, tad Vytauto g. 120-ojo namo 444 kvadratinių metrų plotui šildyti buvo sunaudota 22,76 MWh, tai yra 51,23 KWh vienam kv. m. Beje, 2011 m. gruodį vidutinė temperatūra buvo 3,6 laipsnio šilumos. Praėjusių metų lapkričio vidutinė temperatūra – 6,1 laipsnio šilumos, tad pastatui šildyti sunaudota 14,46 MWh, tai yra 32,54 KWh kvadratiniam metrui.
J. Pleškys informavo, kad panašus daugiabutis yra Taikos g. 18, kuriame yra 12 butų, iš viso 562 kvadratiniai metrai ploto. Praėjusių metų gruodį jis sunaudojo 13,55 MWh, tai yra 23,81 KWh kvadratiniam metrui. Lapkričio mėnesį šiam daugiabučiui šildyti reikėjo 7,39 MWh, tai yra 12,98 KWh kvadratiniam metrui.
„Palangos šiluma“ komercijos direktoriaus manymu, tarybiniais laikais statytus daugiabučius būtina atnaujinti, tuomet jiems šildyti reikėtų ir mažiau energijos.
Būtina atlikti renovaciją
UAB „Palangos butų ūkis“ direktorius Artūras Kaktavičius taip pat tvirtino, jog gyventojai, norėdami sulaukti mažesnių sąskaitų už šildymą, turėtų savo būstus renovuoti.
Pašnekovas atskleidė, kad Vytauto g. 118, 120, 122, 124 namai statyti dar 1958 m. Beje, tos pačios gatvės 122, 124 daugiabučiai yra atsijungę nuo centrinio šildymo.
Pasiteiravus, kodėl šie pastatai sunaudoja daugiau šilumos, vadovas paaiškino, jog jų šlaitiniai stogai yra neapšiltinti, šildymo sistema viršutinio padavimo (šildymo vamzdynai kyla į neapšiltintą palėpę ir tik po to leidžiasi į butus), butų patalpų aukštis – 3,3 metro (standartinio daugiabučio kambario aukštis – 2,5 m), o Vytauto g. 120 namo mazgas – nerenovuotas. Be to, standartinio 50 kv. m buto tūris yra 125 kub. m, o Vytauto g. 118, 120 namų nestandartinių butų – 165 kub. m.
„Imant pagal procentus, tūrių skirtumas yra 25 procentai, tai reiškia, kad šitiems namams – Vytauto g. 118, 120 – įšildyti reikia 25 procentais daugiau šilumos energijos, - pasakojo A. Kaktavičius. - Taip pat fizikos dėsniai lemia tai, kad patalpos oras viršuje, palubėje, yra šiltesnis, todėl, kad žmogus jaustų komfortą tokioje patalpoje su aukštomis lubomis, reikia butą šildyti daugiau nei tokio paties ploto, bet 2,5 metro aukščio būstą“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą