Nuo spalio 16 d. įsigalioja ir draudimas žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede nurodytose upių atkarpose. Tai reiškia, kad prie šių vandens telkinių su žūklės priemonėmis nereikėtų eiti iki pat gruodžio 31 d. Nesvarbu, kokią žuvį žvejys tikisi pagauti.
Atskirai reikėtų paminėti vieną populiariausių upių tarp žvejų – Nerį, kurioje žvejybos draudimas taikomas nuo kelio Nr. 262 tilto (ties Jonava) iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Nurodytose atkarpose žvejoti draudžiama.
Šventosios upėje patikslinta viena iš atkarpų, kurioje žvejoti draudžiama, ji tęsiasi nuo 500 m žemiau Virintos žiočių iki Anykščių užtvankos.
Upių ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. (Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priedas):
Eil. Nr.
|
Upė
|
Vyresnysisvandentakis |
Vieta
|
1.
|
Neris
|
Nemunas
|
nuo kelio Nr. 262 tilto iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto |
|
|
|
nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių |
2. |
Žeimena |
Neris |
nuo žiočių iki Lakajos žiočių |
3. |
Vilnia |
Neris |
nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos |
4. |
Šventoji |
Neris |
nuo žiočių iki Armonos žiočių |
nuo Zujų alkos iki Kavarsko užtvankos |
|||
nuo 500 m žemiau Virintos žiočių iki Anykščių užtvankos |
|||
5. |
Siesartis |
Šventoji |
nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto |
6. |
Širvinta |
Šventoji |
nuo žiočių iki Liukonių tilto |
7. |
Dubysa |
Nemunas |
nuo žiočių iki Kražantės žiočių |
8. |
Kražantė |
Dubysa |
nuo žiočių iki Kelmės užtvankos |
9. |
Jūra |
Nemunas |
nuo žiočių iki Tauragės užtvankos |
10. |
Minija |
Nemunas |
nuo Lankupių iki Salanto žiočių |
11. |
Veiviržas |
Minija |
nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai–Švėkšna tilto |
12. |
Šventoji (pajūrio) |
Baltijos jūra |
nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos |
13. |
Akmena–Danė |
Kuršių marios |
nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos |
Pažymėtina, kad kai kuriose upėse, pavyzdžiui, Nemune (ir kitose, nenurodytose lentelėje, ar jų atkarpose) žvejoti nebus draudžiama, tačiau tokiose upėse atsitiktinai sugautą lašišą ar šlakį privaloma nedelsiant paleisti.
Lašišas ir šlakius žvejams mėgėjams vėl bus galima gaudyti nuo sausio 1 d., įsigijus žvejo mėgėjo kortelę.
Aplinkosaugininkai primena, kad iki lapkričio 20 d. šalyje vyksta akcija „Lašiša-2014“. Jos metu aplinkos apsaugos pareigūnai nuolat organizuoja reidus ir budi lašišų ir šlakių migracijos bei neršto vietose, stabdo ir tikrina įtariamų žvejybos reikalavimų pažeidimais asmenų transporto priemones. Prie pagrindinių nerštaviečių įrengiamos vaizdo stebėjimo ir fiksavimo kameros bei naudojamos kitos šiuolaikinės priemonės.
Už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 800 Lt iki 2 000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių (pvz., spiningo, tinklo, žeberklo) ir priemonių (pvz., valties) konfiskavimu.
Taip pat pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Pvz., už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti daugiau kaip 2 tūkst. litų. Jeigu ši žuvis neteisėtai sugaunama ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, taikomas trigubas padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis – už lašišą tektų sumokėti daugiau kaip 6 tūkst. litų.
Pastebėję brakonieriavimo atvejus, gyventojai kviečiami nelikti abejingi ir apie juos nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Rašyti komentarą