Tačiau nelaukiama tokio gyventojų sujudimo, kai prieš kelerius metus šio mokesčio surinkimą imta griežčiau kontroliuoti. Esą ir išvykstantieji jau žino, kur reikia deklaruoti išvykimą, kad nereikėtų mokėti sveikatos mokesčio.
Prieš kelerius metus, vos įsisiūbavus krizei, ėmus griežčiau kontroliuoti, kas moka, o kas ne už sveikatos draudimą, paaiškėjo, kad nemažai gyventojų naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis už jas nemokėdami.
Iš jų imta rinkti privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Nuo jo buvo atleidžiami bedarbiai ir kitos socialinės grupės. Daugelis dirbę nelegaliai ar neturintys darbo, bet iki tol nesikreipę į Darbo biržą, puolė registruotis, norėdami išvengti sveikatos mokesčio.
„Kai žmogus ateina pas gydytoją, skundžiasi tam tikrais negalavimais ir kartais būna sunku nustatyti, ar žmogus ateina dėl nedarbingumo ar tiesiog nori gydymo paslaugų. Lygiai taip pat ir mūsų atveju kartais būna sunku nustatyti, kodėl žmogus apsilankė Teritorinėje darbo biržoje. Kartais tai būna susiję ir su pašalpų klausimu, taip pat ir su nedarbo draudimo išmokomis. Būtent išgryninti, kiek dėl to padaugėjo, tai iš tikrųjų yra pakankamai sunku“, – tvirtina Darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petras Balaišaitis.
Privalomasis sveikatos draudimo mokestis aktualus tapo ir emigrantams, kurių dažnas išvykęs nedeklaruodavo palikęs mūsų šalį, o grįžęs kartą ar du per metus atgal naudojosi visomis medicinos paslaugomis. Emigrantai ėmė uoliai išsiregistruoti, mat jei nedeklaruojamas išvykimas ir nefiksuojama, kad žmogus dirba, jam pačiam tenka susimokėti sveikatos mokestį, kartais ir ne už vieną mėnesį.
„Taip, pakanka dabar deklaruoti savo išvykimą, ir mes gauname iš Gyventojų registro duomenis“, – teigia Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą