Du investicinio gyvybės draudimo zuikiai

Klausiate - atsakome

Gyvybę norinčiam apsidrausti žmogui kyla klausimas, kurią draudimo rūšį pasirinkti - rizikinį ar kaupiamąjį draudimą.

Rizikinis draudimas savo prigimtimi labai panašus į automobilio civilinės atsakomybės draudimą. Jeigu draudimo laikotarpiu įvyksta draudiminis įvykis - išmokama draudimo išmoka, o jeigu ne - sumokėta draudimo įmoka žmogui negrąžinama.


Pasirinkęs kaupiamąjį draudimą žmogus ar jo artimieji ne tik gauna išmokas kritinių ligų, nelaimingų atsitikimų, traumų bei gyvybės netekimo atveju, bet kartu ir kaupia lėšas, kurias atsiima pasibaigus draudimo laikotarpiui.


Kaupiamasis draudimas yra dviejų rūšių - tradicinis ir investicinis. Ir vienu, ir kitu atveju žmogus apsidraudžia gyvybę, moka draudimo įmokas, kurios yra kaupiamos ir išmokamos sutarties laikotarpio pabaigoje. Pagrindinis skirtumas - tradicinio draudimo atveju už lėšų kaupimą ir investavimą atsakomybę prisiima draudimo bendrovė, investicinio - pats žmogus.


Tradiciniu draudimu apsidraudęs žmogus iki draudimo laikotarpio pabaigos gali pamiršti savo sutartį, nes jis pats investavimo procese nedalyvauja, visus sprendimus priima draudimo bendrovė. Ji garantuoja, kad kaupiamos lėšos uždirbs, pavyzdžiui, 2,5 proc. investicinę grąžą. Investicinio draudimo atveju jokių investavimo garantijų nėra. Čia jau pats žmogus privalo pasirinkti, kur investuoti lėšas. Jei investicijos bus nesėkmingos ir neuždirbs jokio pelno, tai žmogus jokio pelno ir negaus. Kad taip neatsitiktų, apsidraudęs investiciniu gyvybės draudimu žmogus neturi pamiršti savo sutarties, turi aktyviai domėtis investicijomis, stebėti investavimo rezultatus, keisti investavimo kryptis priklausomai nuo sutarties trukmės.


Investicinio draudimo paslaugą šiuo metu teikia visos Lietuvoje veikiančios gyvybės draudimo bendrovės, o daugiau negu pusė Lietuvoje galiojančių gyvybės draudimo sutarčių šiandien yra sudarytos dėl investicinio gyvybės draudimo.


Investicinį gyvybės draudimą įsigyjantis žmogus vienu kartu nušauna du zuikius: apsidraudžia gyvybę, t. y. užsitikrina finansinę paramą nelaimės atveju, ir tuo pačiu investuoja ir taupo lėšas. Jei draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui, skirtingai nuo daugelio kitų taupymo produktų, investiciniam draudimui valstybė suteikia galimybę pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata.


Investicinis gyvybės draudimas yra labai lankstus: sutarties galiojimo laikotarpiu galima keisti draudėją, apdraustąjį, draudimo sumą, draudimo laikotarpį, įmokų dydį, lėšų investavimo kryptį ir kitas sąlygas.


Pavyzdys


30 metų vyriškis apsidraudė investiciniu gyvybės draudimu. Jis pasirinko 50 tūkst. litų gyvybės draudimo sumą ir tokią pat sumą draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų. Draudimo sutartį sudarė 20 metų. Draudimo įmoka - 150 litų per mėnesį.


Traumų, nelaimingų atsitikimų atveju, priklausomai nuo traumos rūšies, jis gautų draudimo išmoką - tam tikrą procentą nuo 50 tūkst. litų. Mirties atveju vyriškio artimieji gautų 50 tūkst. litų išmoką. Laimingai sulaukęs sutarties pabaigos, jis gautų per 20 metų sukauptą sumą kartu su investicinėmis pajamomis.


Sukauptų lėšų suma investicinio draudimo atveju priklauso nuo sutarties trukmės, mokamos draudimo įmokos dydžio, gyvybės ir nelaimingų atsitikimų draudimo sumos bei pasirinktos lėšų investavimo krypties.


Kadangi minėtu atveju sutartis yra ilgalaikė, būtų patartina investuoti į rizikingesnes, bet per ilgą laikotarpį duodančias didesnę grąžą akcijų kryptis. Tarkime, kad vidutinė metinė investicinė grąža bus 8 proc. Tokiu atveju, žmogus 20 metų mokėdamas kas mėnesį po 150 litų, iš viso būtų sukaupęs 36 tūkst. litų, o sutarties pabaigoje, sumokėjęs mokesčius, jis atsiimtų 49 tūkst. litų. Be to, kiekvienais metais iš valstybės jis galės susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio.


Gražina BAČIULIENĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder