Du trečdaliai šalies interneto vartotojų nepritaria ACTA ratifikavimui

Du trečdaliai interneto vartotojų mano, kad jau spėjęs pagarsėti tarptautinis prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (ACTA) neturėtų būti ratifikuotas šalies parlamente.

Tokie rezultatai paaiškėjo rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ internetu apklausus šalies gyventojus nuo 16 iki 65 m. amžiaus, kurie reguliariai naudojasi internetu.

Kas penktas apklaustasis (19,6 proc.) pritartų šios teisinės normos įsigaliojimui mūsų šalyje. 17,5 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės, rašoma pranešime spaudai.

Grėsmes žmogaus privatumui bei žodžio laisvei dažniau įžvelgia jaunesnio amžiaus (iki 35m.), aukštąjį išsimokslinimą turintys šalies gyventojai.

Dokumentui pritarti dažniau linkę vyresni nei 45 m. apklaustieji bei moterys.

Pasak bendrovės projektų vadovo Naglio Jonuškos, aiškinantis gyventojų nuomonę buvo pasirinktas internetinės apklausos metodas pirmiausia dėl to, kad nuo pat šio dokumento paviešinimo prasidėjo diskusija, kad kai kurios kontraversiškos jo nuostatos gali būti nukreiptos prieš tuos, kuriems kompiuteris ir internetas jau seniai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. O šiandieninėje Lietuvoje tai labai didelė visuomenės grupė.

Tyrime dalyvavo 629 respondentai. Į klausimą apie ACTA ratifikavimą atsakinėjo tik apie šį susitarimą žinantys respondentai. Apklausa vyko 2012 m. vasario 14–17 d.

Praėjusią savaitę Vyriausybė nutarė neskubėti ratifikuoti Tarptautinio prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA).

„Nusprendėme neskubėti ir niekur nelėkti su ratifikavimu, o normaliai šitą klausimą išdiskutuoti. (...) Bus konsultuojamasi su visuomene, bus šnekama, žiūrima, kaip visa tai atrodo, bus analizuojama ir tik tada sprendžiama“, – teigė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Anot jo, Lietuvos jokie terminai nesaisto, šalis turi teisę sutartį ratifikuoti arba ne.

„Kada Lietuva nuspręs ratifikuoti, jei taip bus, toks terminas ir bus“, – aiškino ministras.

Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu 2011 m. spalio 1 d. pirmosios pasirašė JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja.

Lietuvos sostinėje Vilniuje prieš ACTA protestavo daugiau kaip 600 žmonių.