Paaiškėjo, kiek studentų komerciniams bankams prasiskolins pavasario semestre. Neišgalėdami savęs išlaikyti, gyvenimo išlaidoms pageidauja skolintis daugiau nei 700 studentų - tiek prašymų jau pateikta Valstybiniam studijų fondui (VSF). Bendra paskolų vertė - per 2 mln. litų.
Dar apie 44 mln. litų studentai pasiskolino rudens-žiemos semestro metu: per 20 mln. litų - susimokėti už studijas (šios paskolos teikiamos tik kartą per metus rudens semestre), 23,6 mln. - gyvenimo išlaidoms, 153 tūkst. - dalinėms studijoms užsienyje (pagal studentų mainų programą).
VSF duomenimis, nuo 1998 metų studentams jau suteikta 297,2 mln. litų paskolų.
Skolintis nesiryžta
Paskolų poreikis auga, tačiau jas ryžtasi imti tik patys drąsiausi.
„Respublikos“ kalbinamas ISM universiteto Ekonomikos ir politikos pirmakursis Arūnas pasakoja, kad jam teko imti paskolą studijų kainai padengti. Metams - 8000 litų. Iškart tokių pinigų nei pats studentas, nei jo tėvai negalėjo sukrapštyti.
Studentas atviravo, kad tokią pat sumą gali tekti imti ir likusiais studijų metais. Per ketverius metus skola susidarytų per 24 tūkst. litų.
„Paskolą ryžausi imti tik todėl, kad tuos 8000 litų galėsiu grąžinti po metų - dar studijuodamas. Jei paskolos grąžinimo neatidedi po studijų, valstybė kompensuoja palūkanas. Kitaip nebūčiau ėmęs“, - paaiškino Arūnas.
Iš Šiaulių į sostinę studijuoti Telekomunikacijų fizikos ir elektronikos Vilniaus universitete atvykusios Justina ir Paulina prisipažino, kad paskolą studijoms imtų tik kraštutiniu atveju.
„Baisu. Neaišku, ar pavyks rasti darbą ir grąžinti ją“, - teigė Justina, kurią dvejonės dėl ateities kankina jau dabar, nors studijuoja tik antrame kurse.
Abi merginos už studijas nemoka. Jų kaina - 7800 litų metams. Sako, kad atsidūrus mokamoje studijų vietoje liktų nebent laimėti loterijoje, nes nei tėvai, nei jos pačios tokių pinigų neturėtų.
„Tie, kurie studijuoja socialinius mokslus - ekonomiką, gal dar teisę - ir ima paskolas, išvis labai rizikuoja: čia darbo neras, nebent turi pažįstamų. Gali būti, kad jiems teks važiuoti indų plauti į užsienį, kad tą paskolą atiduotų“, - kalbėjo Justina.
Štai Akvilė studijuoti į Birmingamo universitetą (Anglijoje) patraukė nusivylusi studijų kokybe Lietuvoje ir suabejojusi, ar čia verta įsiskolinti už studijas. Mergina pusmetį studijavo Vilniaus universiteto Kauno fakultete. Mokslai pusmečiui kainavo apie 1500 litų. „Palyginti nedaug, bet kalbant apie kokybę - nepasakyčiau, kad verta“, - sakė ji.
Dabar renginių organizavimo studijos užsienio universitete kainuoja 3290 svarų (13,1 tūkst. litų). Kad tokią sumą susimokėtų, Akvilė pasiėmė paskolą.
Pasakojo, kad Anglijoje paskolų sąlygos lanksčios: jas aukštųjų mokyklų absolventai grąžina per 25 metus nuo studijų baigimo. Paskola negrąžinama tol, kol absolvento pajamos per metus nepasiekia 15 tūkst. svarų (60 tūkst. litų). Kai uždirbama pakankamai, paskola grąžinama per mokesčius, išskaičiuojant 9 proc. iš atlyginimo. Paskolos likutis nurašomas, jei paskolos gavėjas jo neišmoka per 25 metus arba jam sukanka 65 metai.
„Anglijoje paskolos imti baisu nebuvo. Čia būtų baisu, nes man atrodo, kad paskolų palūkanos per didelės“, - teigė mergina.
Sąlygos kitur geresnės
Beje, Finansų ministerija prieš kelias savaites pasigyrė, kad paskolų sąlygos studentams tik gerėja. Šiemet paskolas teikia keturi kreditoriai - DNB, „Swedbank“, Šiaulių ir Ūkio bankai. Teigiama, kad sumažėjo valstybės remiamų paskolų palūkanų normos litais. Palūkanų dydis litais šių metų kovą buvo nuo 3,5 iki 3,6 proc.
Su tuo, kad sąlygos skolintis pagerėjo, sutinka ir studentai. Tačiau Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Vilius Morkūnas primena, kad dar 2009 metais, prasidėjus studijų reformai, studentai buvo ne juokais apgauti. Tada Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius studentams pažadėjo ne didesnes nei 5,5 proc. palūkanas, o realiai jos buvo sukilusios iki 11 proc.
Tiesa, V.Morkūnas pripažino, kad per trejus reformos metus Vyriausybė pasitaisė, nusprendusi kompensuoti studentiškų paskolų palūkanas. Tačiau jas apmoka tik tiems, kurie skolinasi studijų kainai ar dalinėms studijoms užsienyje, bet ne gyvenimo išlaidoms. Be to, palūkanos kompensuojamos tik studijų metu, o joms pasibaigus - jau nebe.
V.Morkūnas negaili kritikos paskolų sistemai ir priduria, kad Lietuvoje skolinimosi sąlygos vienos prasčiausių Europoje. Esą paskolų sąlygos prieš 2009 metų reformą, kai studentui skolindavo valstybė, o ne komerciniai bankai, buvo geresnės.
Valstybės paskola turėjo būti pradėta grąžinti praėjus 2 metams nuo studijų. Ji grąžinama per trigubai ilgesnį laiką, nei trunka studijos. Studentai mokėdavo fiksuotas 5 proc. palūkanas.
Dabar aukštųjų mokyklų absolventai paskolą turi pradėti grąžinti praėjus metams po studijų - nesvarbu, turi darbą ar ne. Palūkanų norma kintama, todėl studentas tiksliai nežino, kiek turės atiduoti bankui už paskolinimą. O paskolą reikia išsimokėti per 15 metų.
Štai Norvegijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje studentams teikiamos valstybinės paslaugos su 0 proc. palūkanų norma.
Minėtose Skandinavijos šalyse paskola imama semestrui, ir jeigu studentas įvykdo pusmečio reikalavimus, paskola yra paverčiama stipendija ir negrąžinama. Dirbančiam studentui paskola taip pat gali būti nurašoma.
Beje, Norvegijoje ir Švedijoje mokslas yra nemokamas, todėl ir paskolas imančiųjų nedaug.
O štai Vokietijoje paskola pradedama grąžinti tik pasiekus kiekvienam studentui individualiai apskaičiuotą pajamų dydį pagal jo ir jo šeimos finansines galimybes. Per 20 metų nepasiekus nustatyto pajamų dydžio paskola išvis nurašoma.
Portugalija, Airija, Slovėnija, Danija, kaip ir Lietuva, teikia valstybės garantuojamas paskolas. Tačiau kur kas palankesnėmis sąlygomis. Portugalijoje taikoma 1 proc. palūkanų norma. Jei studentas mokosi gerai, palūkanos dar sumažėja iki 0,80 arba 0,35 proc.
Airijoje palūkanos svyruoja nuo 0 iki 2 proc. Slovėnijoje, Danijoje fiksuota palūkanų norma - 0 proc. Danijoje mokslas ir taip nemokamas, o paskolos ligos atveju ar bet kokios socialinės paramos gavėjams nurašomos.
Tiesa, štai kaimynėje Estijoje paskolų sąlygos studentams taip pat ne pačios geriausios. Jas teikia komerciniai bankai su 5 proc. palūkanomis. Paskolos pradedamos grąžinti praėjus metams nuo studijų pabaigos. Palūkanų norma ir paskolos grąžinimas kompensuojamas nėštumo ar karo tarnybos metu.
Estijoje dar 2006 metais daugiau nei 3600 studentų buvo bankrutavę.
Pokyčiai įmanomi, bet valdžios nepageidaujami
Vytautas Daujotis, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesorius, kalbėjo tiesiai ir mūsų paskolų studentams sistemą pavadino idiotizmu.
„Studentai visais būdais vengia imti paskolas ir tai suprantama - niekas nenori į kilpą kišti savo galvos“, - teigė jis.
Anot jo, reformuojant sistemą paslauga padaryta bankams, o ne studentams.
„Galima visiškai padėtį pataisyti, bet reikia studentų paskolas atimti iš bankų. Bet tai jiems nebus naudinga. O dabar labai geras „biznis“: garantuojama, kad jei studentas negrąžina paskolos, už jį grąžina valstybė. Jokių nuostolių ir rizikos. Žinoma, dar prieš tai bandoma tą absolventą išgręžti“, - kalbėjo profesorius.
V.Daujotis papasakoja, kad net JAV, pasikliaujančios laisvosios rinkos dėsniais, paskolų studentams sistemą iš bankų perėmė į valstybės rankas.
„Jau pats matau, kad studentai nebeturi laiko studijuoti, nes dirba, kad susimokėtų už mokslus arba išsilaikytų. Mokymosi kokybė, aišku, nukenčia. O blogiausia, kad daug universitetų taikstosi su ta situacija: atlaidžiau žiūri į studentą. O iš tikrųjų jiems reikia jo pinigų, nes jis moka už mokslus. Tikra košė“, - kalbėjo V.Daujotis.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Rašyti komentarą