Jis Seimo Europos reikalų komitete pristatydamas Europos Komisijos tarpinę žiemos ekonomikos prognozę, teigė, kad būtina peržiūrėti mokesčių sistemą.
„Aplinkosaugos mokesčiai ar turto mokesčiai išlieka aktualūs ir būtų raginimas apie tai galvoti“, – komitete penktadienį sakė V. P. Andriukaitis.
Eurokomisaro teigimu, „Lietuva neišnaudoja tinkamai mokesčių sistemos, mokesčių sistemos struktūrinė reforma yra labai svarbi“. Be to, prabrėžė, kad pajamų nelygybė bei skurdas išlieka pagrindine šalies problema.
Jis ragino apie mokesčių reformą galvoti kuo greičiau, nes dėl kitąmet vyksiančių rinkimų gali nepavykti jos įgyvendinti.
„Atminkite, kad kiti metai yra labai rizikingi mokesčių sistemai, geriau pradėti pradžioje, o ne viduryje metų“, – teigė jis.
„Pirmiausias iššūkis yra skurdo ir pajamų nelygybės, miesto ir kaimo gyventojų kokybės skirtumai“, – teigė V. P. Andriukaitis.
Jis kritikavo, kad nors darbo užmokestis auga, jį „suvalgo“ infliacija, be to, vykdomos reformos dažnai nesisieja tarpusavyje.
„Darbo užmokesčio augimą sunkina infliacijos didėjimas, kainų dinamika. Lietuva jau kelerius metus tęsia darbo rinkos, švietimo sistemos, pensijų sistemos reformą. Šiose srityse makroekonominė situacija yra palanki, tačiau jų koreliacija nepakankama“, – sako jis.
Anot jo, iššūkiu išlieka ir darbo našumo didinimas. Tačiau ūkio ministras Virginijus Sinkevičius tikino, kad ministerija skatina įmonių skaitmenizavimą, tam pirmąjį ketvirtį skiriami papildomi 39 mln. eurų ir tai galėtų padidinti našumą.
Anot V. Sinkevičiaus, iššūkiu išlieka ir tai, kad Lietuvos gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai išlieka prasti.
„Mažiau nei 50 proc. šalies gyventojų turi bent vidutinius skaitmeninio raštingumo įgūdžius“, – komitete teigė V. Sinkevičius.
Pasak V. P. Andriukaičio, Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika augs lėčiau, bet sparčiau nei likusioje Europoje. Šiemet realus bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų paaugti 2,9 proc., o kitąmet – 2,6 proc. Anot jo, šiuo metu Bendrija turi problemų dėl daugiametės finansinės perspektyvos, tad jeigu prie lėtėjančio ekonomikos augimo prisidės netikėtumai dėl europinės paramos, gali kilti problemų.
Konservatorius Andrius Kubilius siūlė, kad EK dar labiau sutrumpintų pagrindinių šalies problemų sąrašą iki 3-4, kad Lietuva galėtų koncentruotis daugiausiai į jas.
„Pasirenkame tris-keturis punktus kaip pačius svarbiausius ir normaliai dirbame, nes paprastai parengiame plačius planus ir niekas nepasikeičia“, – komitete sakė A. Kubilius.
Tačiau, anot V. P. Andriukaičio, visos EK išvardijamos problemos yra tarpusavyje susijusios ir jas galima išspręsti kartu.
EK žiemos tarpinėje ekonomikos prognozėje nurodoma, kad ekonomikos augimas lėtės dėl mažėjančio eksporto ir vartojimo.
Tuo metu Europos Sąjungos ekonomika šiemet turėtų augti 2,3 proc., 2019 metais – 2 proc. Praėjusių metų Bendrijos ekonomika preliminariai augo 2,4 proc.
EK vertinimu, šiemet ir kitąmet infliacija Lietuvoje turėtų šiek tiek mažėti, atitinkamai iki 2,9 proc. ir iki 2,6 proc. Anot Komisijos, daugiausiai kainų kilimą lems energetikos kainos ir atlyginimų augimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą