Visgi užsieniečiai, vystantys savo verslą Lietuvoje, teigia, kad mūsų pranašumas - greitai priimami sprendimai, dalykiškumas bei gebėjimas derėtis.
Įžvelgia atsigavimą
Uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė tikina, jog savivaldybėje yra kuriamas ilgalaikis 10 metų strateginis planas, kuriame akcentuojama parama smulkiajam ir vidutiniam verslui.
"Lietuva - jauna valstybė, per tuos 20 metų neretai įstatymai priimti vien dėl to, kad juos reikėjo priimti, ir dažnai jie nelogiški, netarnaujantys verslui, žmogui. Pavyzdžiui, Vokietijoje 100 metų galiojusį įstatymą keitė net 3 metus, kol padarė gerai. Tad nelogiškais įstatymais reikia piktintis, nes mes ir kuriame įstatymus", - padėtį apibūdino ji.
Medicinos banko Klaipėdos filialo direktorius Vaidas Vyšniauskas filosofiškai samprotavo, kad ekonomika - ne mokslas, kaip, pavyzdžiui, biologija.
"Reikia nustatyti ryšį tarp mąstymo ir tikrovės, nes mūsų mąstymas aktyviai veikia tikrovę. Tad kaip mes mąstome, tai ir daro įtaką ekonomikai", - dėstė jis.
Anot jo, į Statistikos departamento atliktas analizes taip pat reikia žvelgti analitiškai.
"Yra toks vartotojų nuotaikos indeksas, kuris susijęs su bendruoju vidaus produktu, infliacija ir kitais veiksniais. Pagal tą indeksą matome, kad 2009 metais buvo dugnas. Premjeras sako, kad dabar ekonomika sparčiai auga. Visiškai sutinku su tuo, atsigauna ji, nes tai rodo būtent atliktos apklausos ir vartotojų nuotaikos indeksas. Tendencija gera, gal ir lėtoka, bet gera. Labai geri rodikliai paslaugų sektoriuje, eksportas tempia atsigavimą", - sakė jis.
Bankai pasimokė?
Savo įžvalgas išdėstė ir UAB "Baltic Business Center Klaipėda" vadovas, Švedijos garbės konsulas uostamiestyje Joakimas Bernhardsonas.
"Žinote, prieš 20 metų ir Švedijoje buvo labai sunki situacija, tokia pati krizė, išpūstas nekilnojamojo turto kainų burbulas, spekuliavimai valiuta. Mes pasimokėme ir per šią krizę klaidų nebekartojome. Pavyzdžiui, valstybė subsidijavo statybines firmas, buvo atliekami valstybiniai užsakymai, sukurtos papildomos darbo vietos, išjudinta rinka, remiamas smulkusis ir vidutinis verslas", - patirtimi dalijosi jau 11 metų Lietuvoje gyvenantis švedas.
Kiti taikyti receptai - investicijas skatino valstybinis bankas, švedų kapitalo verslas iš užsienio pradėtas kelti atgal į gimtinę, profesinės sąjungos pasiekė, kad būtų mažinamos algos, bet darbuotojai neatleidžiami.
"Lietuviai neturi gamtinių išteklių, nebent medieną. Gerai tai, kad pas jus viskas verda 5-6 taškuose, o Estijoje ir Latvijoje - tik Taline ir Rygoje. Bet lietuviai išsiskiria pesimistiniu požiūriu. Ateina užsienietis verslininkas, sako - darom tą ir aną, o lietuvis pradeda labai abejoti. Visgi gerai, kad tarpusavyje lietuviai labai mėgsta konkuruoti, mato, kas ką daro, kopijuoja sėkmingas idėjas", - pasakojo J. Bernhardsonas.
Jis teigė, kad būnant Latvijoje matė, jog "viskas ten mirę", o lietuviai moka suktis, išlikti.
Paklaustas, ką mano apie švedų bankų elgesį Lietuvoje, pranešėjas teigė, jog jie lygiai taip pat prieš 20 metų dalijo į kairę ir į dešinę paskolas jo gimtinėje, ir smarkiai nudegė.
"Bankai padarė išvadas, net švedų spauda juos labai kritikavo dėl elgesio Baltijos šalyse, nes ir vėl taškytasi buvo, mesti pinigai bet kam, negalvojant, ar pavyks žmogui, įmonei išsimokėti", - atvirai sakė verslininkas.
Sėkmės receptai
Atskira forumo dalis buvo įvairios verslo sėkmės istorijos. Kone pradžiamokslį išdėstė UAB "Via Aquaria" direktorius Faustas Tallat-Kelpša. Jo įmonė - popierinės reklaminės pakuotės ir reklaminės kanceliarijos gamintoja, popierinių maišelių gamybos pradininkė Lietuvoje ir šios srities lyderė dabar.
"Vadovaujuosi principu, kad sėkmę 70 procentų lemia idėja ir 30 procentų - investicijos. 1996-1997 metais Lietuvoje niekas net matęs nebuvo popierinių maišelių. Vienos Klaipėdoje veikiančios įmonės direktorė parvežė popierinį maišelį iš Vokietijos. Mes tuomet gaminome bukletus, lankstinukus, vizitines korteles. Ji paklausė, ar galime pagaminti. Sutikome, nors niekas to dar nebuvo daręs", - pasakojo jis.
Kai per 2 mėnesius rankiniu būdu "bobulytės" pagamino tūkstantį maišelių skrybėlių parduotuvei, verslininkai įžvelgė, jog tai - puiki niša, ir ėmė siūlyti paslaugas kitoms parduotuvėms.
"Taip ir tapome popierinių maišelių gamintojais. Po 5 metų ėmėme gaminti firminius segtuvus, dar vėliau - personalizuotas verslo dėžutes. Išgryninome veiklą. Nutarėme plėstis į Rygą, Skandinavijos šalis. Manėme, kad klientus privilios maža kaina ir gera kokybė. Nesuveikė. Tada nutarėme teikti tokią paslaugą, kurioje nebūtų konkurencijos: pristatyti produkciją greitai ir mažais kiekiais. Tai suveikė, nes Skandinavijoje net į užklausimą elektroniniu paštu po 2 savaičių atsako. Dar vėliau ėmėme gaminti nestandartinę produkciją", - pasakojo jis.
F. Tallat-Kelpša pabrėžė, jog versle būtina mąstyti nestandartiškai ir ieškoti įvairiausių būdų, kaip tapti išskirtiniais, užimti tą rinkos dalį, kuri neužpildyta.
Tuo tarpu sporto klubų "Apelsinas" įkūrėjas ir vadovas Tomas Kesminas kaip raktą į sėkmę pabrėžė komandinį darbą ir kolektyvą.
"Tai yra labai svarbu. Dabar tokie laikai, kad vadovas turi čia vienam pakasyti, čia kitam. Vieną motyvuoja pinigai, kitą - rankos paspaudimas. Bet kolektyvą, geriausius, reikia branginti. Galimybė laimėti yra viena iš didžiausių dorybių, kuo gali džiaugtis vadovas ir dovanoti pavaldiniui. Tad mes ir švenčiame kartu, dirbame kaip darnus orkestras", - sakė T. Kesminas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą