Ekspertai: būtina didinti visuomenės informuotumą ir pasitikėjimą III pakopos pensijų fondais

Žmonės aktyviau kauptų pensijų III pakopos fonduose, jei padidėtų jų finansinis raštingumas, įsitikinę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) surengtoje diskusijoje apie III pensijų kaupimo pakopos sistemos perspektyvas Lietuvoje susirinkę ekspertai.

Jų teigimu, būtinas ir aktyvesnis darbdavių vaidmuo bei įsitraukimas, pavyzdžiui, į profesinius pensijų fondus (mokesčių paskatos šiuo metu yra), nes tai padėtų darbuotojams kaupti pensiją, o kartu paskatintų ir tikrų profesinių fondų atsiradimą mūsų šalyje.

Kitas svarbus dalykas siekiant skatinti žmones aktyviau naudotis III pakopos fondų teikiamomis galimybėmis, ekspertų manymu, yra priežiūros investiciniam gyvybės draudimui ir tikriesiems III pakopos pensijų fondams suvienodinimas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas, kalbėdamas apie Europos Sąjungos rekomendacijas, kaip tobulinti valstybių pensijų sistemas, akcentavo, jog vienas iš pagrindinių siūlymų yra siekti kuo ilgiau išlaikyti žmones darbo rinkoje, nes tai padėtų jiems sukaupti didesnes pensijas tiek II, tiek III pakopos fonduose. Viceministro teigimu, tokiu keliu eina ir Lietuva, pas mus kaip ir kitose šalyse yra įgyvendinta nemažai Baltojoje knygoje minimų siūlymų.

"Šiuo metu vykdomoje pensijų sistemos reformoje labai svarbus ir kiekvieno žmogaus vaidmuo. Kad pensijos kaupimas būtų orus, būtinas privatus kaupimas. Todėl norime paskatinti žmones dalyvauti profesinių pensijų fonduose ir trečiosios pensijų pakopos fonduose. Žinoma, visų pirma reikia šviesti visuomenę ir aiškinti tokio privataus kaupimo esmę bei privalumus. Manau, kad dar daug turime dirbti, siekdami gerinti žmonių informuotumą apie pensines teises", - tvirtino viceministras.

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos bankų asociacijos atstovas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas, "DNB investicijų valdymas" generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys sakė, jog privatus kaupimas III pensijų pakopoje šiuo metu nėra labai populiarus ne tiek dėl objektyvių priežasčių, kiek dėl psichologinių aspektų.

"Žmonės nėra linkę papildomai taupyti ateičiai, nes savo tikslus suvokia tik maždaug 10-15 metų į priekį: jaunesniems svarbu "atsistoti ant kojų", pasiskolinti būstui, naujesniam automobiliui ir nepamiršti atostogų ar kitų vartojimo įpročių. Vidutinio amžiaus asmenims jau rūpi vaikai, taip pat savo bei jų gerovės gerinimas. Žinoma, to negalima paneigti, tačiau svarbu, kad gyvename ne vien šia diena. Tik 45-55 metų žmonės, supratę, kad iki pensijos liko nedaug, pradeda ja domėtis, tačiau lieka pernelyg mažai laiko sukaupti pakankamą sumą arba įmokos tokiu laikotarpiu jau turėtų būti gerokai didesnės. Taip pat pastebime, kad daugelis savo pinigus valdo principu "nuo algos iki algos". Labiau šviečiant visuomenę apie privataus kaupimo būtinybę ir privalumus, paaiškinant, kokia gali būti reali situacija to nedarant, netrukus galėtume matyti ir visai kitokias tendencijas", - kalbėjo Š. Ruzgys.

Pranešimus diskusijoje taip pat skaitė "Swedbank Life Insurance" Lietuvos filialo komercijos direktorius Ernestas Skeberis, kuris pristatė pranešimą "Žmonių nusiteikimas kaupti III pakopos fonduose ir siūlomi sprendimai", bei Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausieji specialistai Dalia Juškevičienė ir Andrius Škarnulis, pristatę pranešimą "Gyvenimo ciklo investavimo strategija". Šioje diskusijoje dalyvavo pensijų fondų, draudimo bendrovių atstovai, socialinio draudimo ekspertai.