"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigia, jog dabartinės Vyriausybės vykdoma aktyvi užsienio investicijų pritraukimo programa yra teigiamas poslinkis gerinant ekonominę situaciją, tačiau įžvelgia, jog užsienio investuotojai baiminasi ateiti į Lietuvą dėl nestabilios politinės situacijos, nes valdžios interesai atėjus naujai Vyriausybei gali pasikeisti.
Antradienį surengtame Baltijos šalių ir Lenkijos ekonominės situacijos apžvalgos pristatyme prof. R. Rudzkis teigė, jog Ūkio ministerijos deklaruojamas tikslas Lietuvą paversti Baltijos regiono paslaugų centru yra labai teigiamas uždavinys, kadangi šalis bent kol kas iš viso regiono išsiskiria labai mažu paslaugų eksportu.
"Svarbiausia, ką atneša užsienio investuotojai - ryšiai ir prekių ženklai. Tačiau didelių finansinių srautų aš kol kas nesitikiu, kurie sudarytų bent 6-7 proc. BVP. Tai rezultatai, kuriuos daugybę metų demonstravo Estija. Jeigu Ūkio ministerijos skelbiami siekiai pasitvirtins, tai labai džiugu, nes atrodė, kad patekom į amžino įšalo zoną" - sakė R. Rudzkis.
Ekonomikos analitikas pažymi, jog Lietuvoje verslo aplinkos lygis yra labai prastas ir iškeltų uždavinių įgyvendinimas priklausys nuo to, kaip pavyks tą aplinką pagerinti.
"Dabar Vyriausybė veikia labai aktyviai - investuotojai yra vos ne už atlapų tempiami į Lietuvą, ir tai yra labai gerai. Tačiau dėl nestabilios politinės situacijos pastaraisiais metais Lietuva išlieka nepatraukli užsienio investuotojams. Užsienio investuotojai į Lietuvą kol kas žvelgia atsargiai", - sakė prof. R. Rudzkis.
Baltijos šalių ekonominės situacijos pristatyme nuskambėjo išvada, jog artimiausiu metu ūkio augimo proveržio Lietuvoje neturėtumėme pastebėti.
Kaip viena pagrindinių to priežasčių buvo įvardintas neigiamas paskolų balansas, kai Lietuvoje verslininkai bankams daugiau grąžina nei skolinasi, o verslo rinkos pagyvėjimo laukiama būtent tada, kai paskolų padaugės.
Nedarbo rodiklis, pagal registruotų bedarbių skaičių, pastaruoju metu Estijoje ir Latvijoje ėmė mažėti, o Lietuvoje kol kas pastebimas tik kreivės apsisukimas teigiamo pokyčio link. Tačiau darbdaviams ėmė stigti kvalifikuotos darbo jėgos. Pasak finansų analitikų, susidaro paradoksas, kai šalyje nedarbo lygis drastiškai aukštas, o kvalifikuotų darbininkų trūksta.
Vienintelis rodiklis, kuriame fiksuotas ryškus pagerėjimas - eksportas, kuris ėmė sparčiai kilti. Vidaus rinkoje vyraujanti sudėtinga situacija verčia gamintojus realizuoti prekes ir paslaugas užsienyje. Tačiau ilgalaikio eksporto augimo nesitikima dėl lėto ekonomikos atsigavimo.
Vertinant bendrą ekonominę situaciją, Lietuva nežymiai lenkia Latviją, tačiau gana stipriai atsilieka nuo Estijos ir Lenkijos.
Latvijos sudėtingesnę padėtį sąlygojo didžiausi iš keturių valstybių įsiskolinimai ir ne toks spartus kaip Lietuvoje eksporto augimas. Dėl veiklesnės valdžios nuostatos 2011 m. Latvijai vis dėlto prognozuojamas spartesnis ūkio augimas nei Lietuvai.
Estijoje iš visų trijų Baltijos valstybių pastebimas sparčiausias ūkio atsigavimas, ypač dėl nuoseklios ekonominės politikos ir efektyvaus viešojo sektoriaus valdymo. Gyventojų ir verslininkų lūkesčiams gerėjant, vienintele aiškia problema šalyje išlieka aukštas namų ūkio įsiskolinimo lygis. Valdžia gali pasigirti nykštukinėmis skolomis, priešingai nei Latvija ir Lietuva.
Lenkija vienintelė iš Baltijos regiono šalių nepatyrusi recesijos, o jai kitais metais prognozuojamas vienas sparčiausių ekonomikos augimų Europos Sąjungoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą