Europarlamente, o ir kitoje erdvėje tarp užsienio ekonomistų vyksta gana aršios diskusijos dėl bankininkystės sektoriaus reguliavimo, nustatant bankams leistinų mokesčių ribas, bei papildomo tarpbankinių atsiskaitymų apmokestinimo. Vieni sako, kad tai nieko nepakeis ir vis tiek už viską sumokės eilinis klientas, kiti, atvirkščiai, teigia, kad reguliavimas yra būtinas. Kaip yra iš tikrųjų? - „Respublika“ klausė ekonomisto prof. Povilo GYLIO.
Nesigilinant į detales, aš esu tarp tų, kurie mano, kad didesnis bankų veiklos reguliavimas ir tarpbankinių atsiskaitymų apmokestinimas yra tikrai reikalingas, nes dažnai pinigai juda be pakankamo ekonominio pagrindo ir naudos. Dažniausiai tas judėjimas prasideda tada, kai norima išvengti vienokių ar kitokių nacionalinės valstybės sprendimų, o tai paprastai veda prie valstybės mokestinių pajamų mažėjimo. Kitaip sakant, taikant tokį reguliavimą yra galimybė surinkti daugiau mokesčių į biudžetą. Aš esu už labiau prižiūrimą, labiau reguliuojamą finansinių srautų judėjimą pasaulyje, nes tokiais atvejais yra šiek tiek labiau apsaugomi nacionaliniai interesai.
O kaip visa tai atsiliepia paprastiems gyventojams? Dabar visur įvesta ir toliau masiškai propaguojama elektroninė bankininkystė, kasdien skatinama visur atsiskaitinėti elektroninėmis kortelėmis, o juk už kiekvieną operaciją iš žmonių imami pinigai...
Na, jie tai vadina paslauga, o už paslaugą galima paimti pinigus. Kaip žinoma, kreditavimas šiandien visur stringa ir šlubuoja, žmonės yra išgąsdinti po paskutinės krizės, jie jau daug atsargiau skolinasi arba nesiskolina išvis, tai bankams kyla problemų. Patys bankų atstovai kalbėjo, kad Lietuvoje antai yra 45 milijardai litų indėlių, bet ir verslas, ir namų ūkiai nesiveržia skolintis... Tai pastarųjų kelerių metų pasaulio ir Lietuvos ekonominės būklės pasekmė. Tad bankai dabar turi bendrą strategiją - branginti paslaugas ir kartu išlaikyti savo verslo pajamas. Tiesiog vyksta masinis lėšų ir mokesčių perskirstymas bankų naudai.
Ar tų „paslaugų“ mokesčiai yra pagrįsti? Ką reiškia, pavyzdžiui, metinis „kortelės aptarnavimo“ mokestis? Kokia čia paslauga? Patys visiems kone per prievartą įkišo korteles, kad paskui turėtų ką „aptarnauti“?
Nuojauta man sako, kad prisidengiant tokiais „aptarnavimais“ iš tikrųjų siekiama didinti bankinius mokesčius, nes valstybėje viešasis, nacionalinis interesas nėra tinkamai atstovaujamas, o bankai yra galingi ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai. Jie šiandien tiesiog tuo naudojasi. Be to, neužmirškime, kad užsienio bankai Lietuvoje apskritai turi daugiau nei 80 proc. rinkos, t.y. monopolį. Manau, kad pačioje Skandinavijoje, kur visuomenė šiuos procesus kur kas akyliau prižiūri, kur yra tikrai daugiau tikrosios demokratijos, šiuo požiūriu viešasis interesas yra ginamas. O mūsų situacijoje viešasis interesas būtų neleisti skriausti žmonių, nuo kurių ir taip lupami didžiausi mokesčiai. Paprastas bet kurios kortelės turėtojas pas mus moka daugiau - litas prie lito, bet kai kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių, susidaro įspūdingos sumos. Jie juk sumoka už kiekvieną brūkštelėjimą kortele, už kiekvieną operaciją. Iš to susideda bankų pelnas ir antpelniai.
Ar realu tuos bankų antpelnius kaip nors sureguliuoti? Ar Lietuvoje bent jau bandė kas nors tai daryti?
Aš jokių rimtų žingsnių šia linkme iki šiol nemačiau. Jeigu kada nors turėsime rimtą nacionalinę politinę valdžią, kuri tikrai suvoks nacionalinių interesų turinį, tai sulauksime tokios situacijos, kai ši problema arba bus išspręsta, arba bent jau pradėta spręsti. Deja, kol kas nematau tokios atsakingos politinės jėgos Lietuvoje.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą