Eligijus Masiulis: tegu nemeluoja tie, kurie sako, kad šildymas nebrangs

Eligijus Masiulis: tegu nemeluoja tie, kurie sako, kad šildymas nebrangs

Iki šių metų pabaigos dar galios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui, todėl jis kainuoja dešimtadaliu pigiau nei turėtų kainuoti. Vyriausybė siūlo lengvatos kitąmet nebepratęsti: tai leistų į valstybės biudžetą surinkti 200 mln. litų daugiau pajamų. Liberalai siūlo pratęsti lengvatą dar metams.

Apie tai, ar reikia PVM lengvatos centriniam šildymui ir karštam vandeniui, pokalbis „Dėmesio centre“ su Socialdemokratų frakcijos seniūne Irena Šiauliene bei Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu.

– Ponia Šiauliene, kodėl, jūsų nuomone, PVM lengvata centriniam šildymui neturėtų būti pratęsta?

– Todėl, kad ji natūraliai baigiasi. Tai buvo seniai sutarta. Ypatingai norėčiau akcentuoti praėjusių metų biudžeto svarstymą, kada praktiškai visuotinai buvo sutarta, kad lengvata taikoma paskutinius metus. Taip buvo nutarta todėl, kad po derybų su „Gazprom“ dujų kaina pinga, o didžioji dalis mūsų daugiabučių yra šildomi būtent gamtinėmis dujomis. Lengvata nebuvo socialiai teisinga, nes ji buvo taikoma visiems, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų ir turimo buto ploto.

– Pone Masiuli, jūs gyvenate bute ar name?

– Bute.

– Ir naudojate centrinį šildymą?

– Ne, šildausi dujomis, katilas yra.

– O jūs, ponia Šiauliene?

– Aš dujomis šildausi.

– Na, pone Masiuli, jums neatrodo neteisinga, kad jums, žmogui, besišildančiam dujomis, nėra taikoma jokia PVM lengvata šildymui?

– Be jokios abejonės, bet kokios išimtys, kalbant apie PVM lengvatą, tam tikra prasme diferencijuoja ir galbūt diskriminuoja tam tikrus žmonių segmentus.

– Nepaisant to, jūs siūlote tai pratęsti.

– Nepaisant to, aš siūlau tai pratęsti ir remiuosi labai konkrečiais skaičiais. Jei šiuo metu turime apie 700 tūkst. butų Lietuvoje, iš kurių apytiksliai 200 tūkst. naudojasi kompensacija (gyvena socialiai remtini žmonės, kurie dar be PVM lengvatos gauna ir kompensaciją), tai 500-ams tūkst. valdančioji dauguma siūlo padidinti PVM iki 21 proc. Reikėtų pasižiūrėti, kas tuose 500 tūkst. butų gyvena, kiek iš tų butų yra atlikę renovaciją.

Mano įsitikinimu, ši lengvata ateityje turės būti panaikinta, tačiau prieš tai reikia atlikti tam tikrus dalykus...

– Tačiau ir dujomis besišildantys ne visi gyvena renovuotuose namuose.

– Gyvenantys daugiabučiuose, besinaudojantys centriniu šildymu kitokio pasirinkimo iš esmės neturi. Iš žmogaus yra atimta galimybė pasirinkti šildymo būdą.

Jį pasirinkti gali naujos statybos namuose gyvenantys žmonės, tačiau ne senuose daugiabučiuose, kurių didžioji dalis yra nerenovuoti. Ir ten, beje, gyvena žmonės, kurie nėra turtuoliai, apie kuriuos finansų ministras kalba. Ten gyvena žmonės, kurie šiandieną turi 5 tūkst. ar kiek daugiau litų pajamų per mėnesį, augina vieną ar du vaikus. Jie gyvena nuo atlygimo iki atlyginimo ir stengiasi nebristi į skolas šilumos tinklams.

– Finansų ministerija pateikia skaičiavimus, kad jei lengvata nebūtų pratęsta, būtų surenkami papildomi 200 mln. litų į valstybės biudžetą. Pirmąjį šių metų pusmetį valstybė kompensacijoms tiems žmonėms, kurie neišgali susimokėti už šildymą, išleido 80 mln. litų. Praėję metai rodo, kad ir antrą pusmetį bus tas pats. Jei lengvata būtų panaikinta, Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad šiek tiek padidėtų išmokos socialinėms pašalpoms, bet tai sudarytų viso labo 180 mln. litų. Racionalumo esama, pone Masiuli.

– Na, bet kieno sąskaita tai yra daroma?

– Tų žmonių, kurie gali mokėti už šildymą.

– Žinot, gali mokėti tas, kuris uždirba 10 tūkst. ir daugiau, ir gali mokėti tas, kurio visa šeima bendrai sudėjus uždirba 5 tūkst. ir augina du vaikus. Ir aš pirmiausiai apeliuoju į tai, kad mes turime labai silpną vidutinę klasę, kurios nemaža dalis gyvena tuose daugiabučiuose. Jie nori sąžiningai atsiskaitinėti su šilumos tinklais.

– Tuomet siūlykite PVM lengvatą ir dujoms, ir anglims, ir malkoms.

– Aš manau, kad čia nereikėtų plėsti PVM lengvatos, tačiau jei naikiname PVM lengvatą šildymui, turime pasiūlyti žmonėms ir kitus įstatyminius mokestinius sprendimus, kurie leistų žmonėms didinti pajamas.

– Ar jūs, ponia Šiauliene, sutinkate, kad valstybės parama turi keliauti tiems žmonėms, kuriems jos reikia?

– Ji turi keliauti tikslingai. Tai paskatintų racionalius šilumos naudojimo būdus, žmonės mąstytų apie tai, kaip reikia tvarkyti butus. Kita vertus, vyriausybė trečiadienį priims nutarimą ir bus vadovaujamasi principu, kad nepabrangtų šiluma. Net ta vidurinioji klasė, dėl kurios E. Masiulis nuogąstauja, neturėtų patirti ypatingų praradimų. Tie, kurie gavo kompensacijas, jas gaus ir toliau.

Manyčiau, kad čia yra rinkiminis momentas: pavasarį – savivaldybių rinkimai. Tik, žinoma, išskirčiau tas savivaldybes, kurios šildosi biokuru. Joms truputėlį kaina gali kilti. Bet mes vadovaujamės nuostata, kad ji neturėtų pabrangti. Tie, kurie gali susimokėti, turi mokėti. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra pavesta dar patikrinti visus duomenis.

– Pone Masiuli, kodėl jūs mano šeimai taikote PVM lengvatą šildymui, jei tiek aš, tiek mano žmona gauname didesnį nei vidutinį atlyginimus? Mes galime susimokėti dešimtadaliu brangiau.

– Aš galiu labai paprastai pasakyti. Todėl, kad centralizuotas šildymas iš esmės yra monopolinė paslauga ir žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, neturi galimybės pasirinkti kito būdo. Sudėtinga įvertinti kiekvieno buto savininko pajamas, todėl Jakilaičiui ir Masiuliui taikyti skirtingus PVM būtų labai sudėtinga.

– Ką bendro su tuo turi mokestis? Labai keista apie tai diskutuoti su liberalais. Jūs ginate išimtis.

– Mes labai aiškiai ir nuosekliai pasisakome – išimtys turi būti mažinamos. Tačiau PVM pakėlimą mes laikome komunalinių mokesčių padidinimu ir tegu nemeluoja tie, kurie sako, kad šildymas nebrangs. Ypatingai tose savivaldybėse, kurios perėjo prie biokuro.

Tos savivaldybės dėjo pastangas, investavo į galimybes naudotis biokuru, žmonės renovavosi namus. Todėl žmonėms atsirado galimybė už šildymą mokėti mažiau ir tuos pinigus išleisti vartojimui, o mes šiuos žmones labiausiai ir baudžiame.

– Pone Šiauliene, įsivaizduokime Ignaliną, kur 99 proc. šildymo yra iš biokuro, jis brangs 12 proc. tiems, kurie gyvena daugiabučiuose. Ir ką jūs tada?

– Ignalina renovavosi, o dujinis šildymas vidutiniškai pinga 12-15 proc.

– Bet jie šildosi biokuru...

– Praktiškai to pabrangimo neturėtų būti.

– Pone Masiuli, kodėl mano kaimynas, gyvenantis tokiame pačiame bute kaip aš, tačiau, priešingai nei aš, nesinaudojantis centriniu šildymu, neturi lengvatos, o aš turiu? Ir jūs siūlote tai pratęsti. Ką tai turi bendro su sveiku protu?

– Su sveiku protu tai turi bendro tai, kad norint panaikinti PVM lengvatą šildymui ir išlyginti situaciją, reikia sudaryti galimybes šitiems žmonėms renovuotis būstą ir susimažinti šildymo kaštus. Sutikite, kad tas, kuris šildosi ne centralizuotu šildymu, turi galimybę reguliuoti temperatūrą, turi daug galimybių taupyti. Žmogus, kuris gyvena centralizuoto šildymo name, galimybių taupyti turi minimaliai. Įvertinkime šiuos realius dalykus.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder