Su ES Taryba jau suderintose taisyklėse numatyta, kad tarptautinių siuntų paslaugas teikiančios įmonės turės informuoti valstybių institucijas apie siuntų įkainius. Šalys savo ruožtu turės perduoti šią informaciją Europos Komisijai, kuri viešins juos atskiroje interneto svetainėje. Tikimasi, kad didesnis paslaugų kainų skaidrumas skatins konkurenciją, didins vartotojų pasirinkimo galimybę, taip pat mažins nepagrįstus įkainių skirtumus.
Europos Komisijos atliktos viešosios konsultacijos atskleidė, jog du trečdaliai vartotojų nelinkę pirkti prekių iš kitų ES valstybių dėl per didelių pristatymo kainų. Tai patvirtina ir internetu prekiaujančių įmonių apklausa.
„Turbūt kiekvienas esame kažką užsisakę ir atsisiuntę internetu iš užsienio. Situacija tokia: lengva išsirinkti ir užsisakyti. Tačiau siuntos pristatymo kainų skirtumas valstybių viduje ir tarp valstybių yra didžiulis ir gali skirtis net penkiais kartais. Lietuvoje išsiųsti nedidelį siuntinuką kainuoja maždaug du eurus, o štai, vos kirtus Lietuvos ir Latvijos sieną, suma išauga iki dešimties eurų“, - stebėjosi europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Pasak pašnekovo, siuntų pristatymo įmonės naudojasi palankia padėtimi: augančia prekyba, kainų kontrolės stygiumi. „Taigi, siekiant daugiau skaidrumo, siuntų įmonėms teks pateikti informaciją apie savo tarifus ir paslaugas nacionaliniam reguliuotojui - kad jas būtų galima palyginti su kitų įmonių. Tačiau, reiktų pabrėžti, kad taip tikrai nesiekiama pažeisti verslo veiklos konfidencialumo“, - toliau dėstė P. Auštrevičius.
Siekiant įvertinti siuntų sektoriaus augimo potencialą ir galimus rinkos iškraipymus, siuntų įmonės bus įpareigotos pranešti valstybių institucijoms savo metinę apyvartą, darbuotojų ir pristatytų siuntų skaičių, taip pat subrangovus. Tačiau ši pareiga nebus taikoma tik vienoje valstybėje verslą vykdančioms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų.
„Elektroninė komercija yra ateitis, ir ji turėtų būti skaidri. Reikia vengti manipuliacijų, - akcentavo pašnekovas ir pridūrė, jog geriausias atitikmuo šiuo klausimu būtų „roamingas“. – Pasirodo, didelės tarptinklinio ryšio kainos nebuvo pagrįstos. Juk negirdime jokių pranešimų apie bankrutuojančias telekomunikacijų įmones...“
P. Auštrevičius mano, kad dideliais kainų skirtumais siekiama apsaugoti savo nacionalines rinkas. „Tačiau, manau, elektorinė komercija ir yra skirta tam, kad peržengtume valstybių sienas“, - įsitikinęs EP narys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą