Euro įvedimo iniciatoriai ir toliau tvirtina, kad, litą iškeitus į šią valiutą, kainos pakilo ne dėl šitos priežasties. Esą euro įvedimas niekuo dėtas. Tą patį patvirtino ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, argumentavęs tuo, kad panaši infliacija kaip dabar buvo ir prieš dešimtmetį, kai euru nė nekvepėjo. O parlamentarai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis siūlo įvesti lengvatinį PVM tarifą maistui ir su verslu pasirašyti susitarimą, kad kainos nebus keliamos nesąžiningai. Tačiau ekonomikos ekspertas prof. Povilas Gylys tokias euro garbintojų kalbas bei politikų planus vadina propaganda.
„Kalbant apie tai, kad viskas brangsta, negalima sakyti, kad tai visiems yra blogai. Valdančiajai koalicijai tai padeda, nes per didesnius mokesčius, ypač per PVM, papildome biudžetą infliaciniais pinigais. Tačiau sakyti, kad euro įvedimas neturėjo jokios įtakos infliacijai, yra neprofesionalu. Kas atsitinka, kai atsirandi bendroje valiutinėje erdvėje? Iš karto akivaizdžiai galima palyginti kainas su kitų šalių kainomis. Ir tada prasideda kainų išsilyginimo procesai. Bet jie yra deformuoti. Kainos lyginasi, tačiau darbo užmokesčiai juk nesilygina“, - pastebėjo P.Gylys.
Pasak profesoriaus, su euro įvedimu susijusi ir buitinė mąstysena, apie kurią nerašoma jokiuose ekonomikos vadovėliuose, apie kurią nekalba politikai.
„Mūsų mąstysenoje įsitvirtino, kad euras yra lygus litui, eurus leidžiame taip pat lengvai, kaip litus, nors eurų uždirbame keliskart mažiau. Todėl daugelis prekių ir paslaugų dabar teisėtai eurais kainuoja beveik tiek pat, kiek kainuodavo litais. Citrinos kainavo du litus, dabar - du eurus. Jei nebūtų euro įvedimo, nebūtų ir tokių procesų“, - sako ekonomistas.
Visi (nebent išskyrus euro entuziastus) pastebi, kad, įvedus eurą, kainos auga kaip ant mielių. Tačiau Statistikos departamentas „Vakaro žinioms“ pateikė labai keistą statistiką. Pasirodo, nuo 2015 m. sausio 1 d., kai buvo įvestas euras, iki praėjusių metų pabaigos viskas vidutiniškai tepabrango 5,6 proc.: pernai užfiksuota 3,9 proc., užpernai - 1,7 proc. infliacija, o 2015-aisiais - netgi 0,1 proc. defliacija. Kitaip tariant, netgi užfiksuotas... pigimas.
„Kai eurą įvedinėjo, visi pirmieji Lietuvos asmenys prisiekinėjo, kad kainos dėl to nekils. Jei valdžia būtų demokratiška, pasakytų: „Atsiprašome, klydome“. Tačiau mūsų valdžia to niekada nepripažins, todėl ir toliau tvirtins, kad buvo teisi“, - teigė P.Gylys.
Pasak profesoriaus, propagandai pasitelkiama ir statistika. Štai apskaičiuojant 100 prekių krepšelį į jį galima įtraukti, pavyzdžiui, kone dvigubai pabrangusį sviestą, tačiau galima jo ir neįtraukti, įtraukiant kitą prekę, kuri atpigo.
„Yra melas, yra grubus melas ir yra statistika. Tai yra pačių statistikų posakis“, - akcentavo P.Gylys.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą