Euras, kurio žmonėms nereikia

Euras, kurio žmonėms nereikia

Nors daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nenori, kad būtų įvestas euras, politikai jų nuomonės neketina paisyti. O ir verslininkai norėtų, kad lito būtų atsisakyta. Pagrindinė priežastis - verslas per metus sutaupytų apie 100 mln. litų, leidžiamų dėl valiutos konvertavimo. Tai, kad šaliai tektų mokėti apie 5 mlrd. litų įmoką į euro zonos fondus - jiems ne motais. Interviu „Respublikai“ Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus dievagojosi, kad euro įvedimo pliusų yra daugiau nei minusų.

- Nemaža dalis verslininkų pritaria euro įvedimui. Kokia jūsų vadovaujamos konfederacijos ir jūsų asmeninė nuomonė tuo klausimu?

- Manau, kad Lietuva jau yra nuėjusi pusę kelio dėl faktiškojo euro įvedimo. Tad de facto eurą jau turime. Kaip žinome, euro kursas yra fiksuotas ir nesikeičia jau daugelį metų. Dėl to Lietuvos situacija yra kitokia nei kitų valstybių, kurios neturi fiksuoto savo valiutos ir euro kurso. Kitaip tariant, mes pasakėme „A“, bet nesakome nei „B“, nei „C“. Ir taip jau yra keletą metų.

Įvertinus šią aplinkybę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad euro zonoje pastaruoju metu yra tam tikrų nesklandumų ir problemų, mes manome, kad visgi atitinkamą sprendimą reikia daryti. Valstybės institucijos tą sprendimą yra padariusios, oficiali Lietuvos pozicija yra siekti stojimo į Lietuvos zoną. Šis sprendimas yra logiškas, nes, kaip jau minėjau, de facto eurą mes jau turime. Tačiau tiesiog negalime naudotis euro įvedimo pranašumais, taip pat kurso reguliuoti negalime. Kitaip tariant, Lietuvos bankas dėl to negali vykdyti sau būdingų funkcijų dėl valiutų valdybos modelio. Dėl to euro įvedimas yra logiškas žingsnis.

- Minėjote pranašumus, kuriais negalime naudotis. Kokie jie?

- Pranašumai yra tokie, kaip buvimas bendroje valiutos zonoje. Tai yra valiutos keitimo išlaidų taupymas. Taip pat tai yra gera žinia investuotojams. Galbūt senosioms ES šalims tai nėra labai svarbu, tačiau Lietuvai yra labai svarbios pozityvios žinios kitiems užsienio investuotojams. Euro įvedimas būtų teigiama žinia, kuri pagerintų Lietuvos prestižą ir prisidėtų prie investicijų pritraukimo.

- Pats užsiminėte apie euro zonos problemas. Kam mums lįsti į zoną, turinčią problemų? O dėl prestižo - juk Ispanija irgi yra įsivedusi eurą, tačiau jos skolinimosi reitingai daug prastesni nei Didžiosios Britanijos su savais svarais.

- Apie tai reikia diskutuoti. Tačiau matosi euro zonos atsigavimo požymiai ir realu, kad visos problemos bus greitai išspręstos.


- Kalbėjote, kad verslas sutaupys pinigų iš valiutos konvertavimo. Tačiau ar ši suma (apie 100 mln. litų) atsvers tai, kad Lietuvai teks į euro zonos fondus įmokėti milijardų litų įnašą? Estai sumokėjo 5 mlrd. litų, o mūsų ekonomika yra didesnė, tad ir įnašas veikiausiai bus didesnis. Juk tokiems pinigams išvažiavus iš Lietuvos, nukentėtų ir verslas, nes iš valstybės gautų mažiau užsakymų. Be to, tektų karpyti įvairių programų finansavimą.

- Apie tai kaip tik ketiname kalbėti su Finansų ministerija bei Lietuvos banku. Kaip aš minėjau, euro įvedimo pliusų yra, bet yra ir trūkumų. Todėl ir reikia diskutuoti su Finansų ministerija bei Lietuvos banku. Gal jie pateiks kokius nors skaičiavimus.

- Ir tada būtų šansų, kad pakeistumėte savo nuomonę?

- Nemanau, kad pakeistume, nes matome daugybę pliusų.

- Įmoka į euro zonos fondus būtų didžiulis finansinis smūgis Lietuvai, nes tektų įmokėti kone visą metinį sveikatos apsaugos biudžetą. Nemanote, kad tai būtų didžiulė problema?

- Čia jau Finansų ministerijos reikia klausti, kaip bus elgiamasi: didinama valstybės skola ar karpomas finansavimas visoms sritims.

- Tačiau įvedant eurą tektų ne tik mokėti įmokas, bet būtų ir kitų didžiulių sąnaudų - litų išėmimo iš apyvartos, apskaitos aparatų perprogramavimo ir t.t.

- Tos sąnaudos tikrai bus, tačiau įdomu, ar Lietuvos bankas ir Finansų ministerija turi skaičiavimus, kiek visa tai kainuos. Reikia gerai apskaičiuoti, kokios bus tos išlaidos ir kokią naudą gausime iš euro įvedimo.

- Gyventojų apklausos rodo, kad net 80 proc. jų baiminasi kainų padidėjimo dėl euro įvedimo. Manote, kad jų baimės nepagrįstos?

- Aš manau, kad dėl euro įvedimo tikrai niekas nebrangs, nes, kaip jau minėjau, euras de facto Lietuvoje jau yra, lito ir euro kursas yra fiksuotas. Beliks tik jį perskaičiuoti. Per radiją pranešė, kad šiemet pieno produktai, palyginti su pernai, pabrango 25 proc., nors euras dar neįvestas. Jei būtume eurą įsivedę, visi sakytų, kad pienas dėl to ir pabrango. Todėl negaliu garantuoti, kad niekas įvedus eurą nebrangs, tačiau ne euro įvedimas tai lemtų. Juk teoriškai prielaidų brangimui nėra.

- Tačiau visose kitose šalyse kažkodėl euras nulemia brangimą, verslininkai kainas linkę perskaičiuoti apvalindami jas į didesnę pusę ir kitaip naudojasi situacija. Negi mūsų verslininkai nesinaudos proga?

- Tam ir bus įvestas pereinamasis laikotarpis, o Finansų ministerija kontroliuos situaciją, stebės, kad nebūtų pasinaudojimo. Kitas dalykas - laisvoje rinkoje niekas kainų nereguliuoja. Aišku, dalis verslininkų gali pasinaudoti proga. Tačiau jie gali pasinaudoti daugybe progų. Štai benzinas buvo pabrangęs. Jei būtų buvęs įvestas euras, visi sakytų, kad tai brangimą ir lėmė. Kadangi euro nebuvo, sakoma, kad kuras brangsta dėl to, jog kažkas nutiko kur nors Saudo Arabijoje ar pateikiamos kitos priežastys.

- Jei viskas brangs, ar galima tikėtis, kad ir algos didės?

- Manau, kad euro įvedimas būtų gera motyvacija darbuotojams prašyti didesnių atlyginimų. Nepamirškime, kad dabartinę algą reikės dalyti iš 3,45. Tad jei dabar uždirbate 3 tūkst. litų, negausite nei 1 tūkst. eurų. Tai yra psichologiniai dalykai. Juk atrodys, kad uždirbate keliskart mažiau. Be to, bus lengviau palyginti algas, mokamas Lietuvoje, ir mokamas kitose euro zonos šalyse. Tai irgi bus pretekstas prašyti didinti atlyginimus, nes akivaizdžiai matysis didžiulis skirtumas.

Faktai

Nepaisant didelės euro propagandos, šį rugpjūtį paskelbtas „Flash Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad net 55 proc. Lietuvos gyventojų pasisakė prieš euro įvedimą, 41 proc. buvo už, likę neturėjo nuomonės. 47 proc. gyventojų norėtų, kad euras būtų įvestas kuo vėliau.

75 proc. Lietuvos gyventojų baiminasi dėl galimo piktnaudžiavimo nustatant kainas po euro įvedimo, 48 proc. įsitikinę, kad lito atsisakymas sukels daug asmeninių nepatogumų.

Net 80 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad įvedus eurą kils kainos. Tik 14 proc. lietuvių galvoja, kad euras suteiks kainoms stabilumo. Kad euro įvedimo pasekmės bus neigiamos ir jiems asmeniškai, ir Lietuvai įsitikinę atitinkamai 47 proc. ir 55 proc. respondentų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder