Europos Sąjungos parama - smulkiųjų ūkininkų bendradarbiavimui

Europos Sąjungos parama - smulkiųjų ūkininkų bendradarbiavimui

Nedideliuose Lietuvos ūkiuose besidarbuojančių ūkininkų verslumo skatinimui skiriamos didžiulės Europos Sąjungos (ES) lėšos. Jau antrus metus atsigręžiama ir į jų bendradarbiavimo stiprinimą. Smulkieji ūkininkai gali teikti paraiškas paramai pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2014 - 2020 m. programoje (KPP) numatytas veiklos sritis: "Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui" bei "Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu".

Su šiomis remiamomis veiklomis ūkininkai supažindinami įvairiuose Lietuvos regionuose. Seminaras apie paramos galimybes vyko ir Klaipėdoje. Jo metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė tvirtino, jog ūkininkai kartu gali daugiau nei dirbdami po vieną.

Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui teikiama tiems, kurie bendradarbiaudami nori padidinti savo verslo ar veiklos apimtį. Kartu dirbti kviečiami ne tik smulkieji ūkininkai, tačiau ir smulkūs miško valdytojai ar kaimuose veikiančios labai mažos įmonės ir fiziniai asmenys.

"Lėšos gali būti skirtos darbo procesams tobulinti, reikiamiems įrenginiams ar ištekliams įsigyti, kartu kurti verslą ar vystyti aplinkosauginius projektus. 100 procentu remiamos bendrosios išlaidos, pavyzdžiui, verslo plano parengimas, einamosios bendradarbiavimo išlaidos. O norint pirkti techniką ar kitą projekto veikloms reikalingą įrangą, skiriama 60 proc. išlaidų dydžio parama", - aiškino N. Padvaiskaitė. Šiemet šiam šaukimui iš viso skiriama 2,85 mln. eurų.

Dirbti išvien gali padėti ir parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu. ŽŪM specialistė paaiškino, jog parama skiriama siekiantiems sukurti vadinamąsias trumpąsias tiekimo grandines - kuo trumpesniu keliu vartotojui patiekti produktus iš daržo ar perdirbimo vietos ant jo stalo, mat lietuviai vis labiau domisi sveiku maistu, jo kilme.

"Paramos gali kreiptis kartu susikooperavę tiek produktų augintojai, tiek gamintojai, tiek perdirbėjai. Parama teikiama ir kaime veikiančioms labai mažoms, mažoms ar vidutinėms bendrovėms bei ūkininkams. Ši priemonė orientuota taip pat į bendradarbiavimą, tad paraišką turėtų teikti ne mažiau kaip du subjektai", - paaiškino N. Padvaiskaitė.

Šia priemone finansuojamos tos išlaidos, kurios paramos gavėjams palengvintų produktų pardavimą tiesiogiai žmonėms - nuo prekyvietės įrengimo iki automobilio produktams vežti ir parduoti. Iš viso šioms paraiškoms įgyvendinti šiemet skiriama 1,21 mln. eurų.

Paraiškos pagal abi veiklos sritis priimamos iki birželio 30 d., pagal jas vienam paramos gavėjui skiriama iki 90 tūkst. eurų.

Galimybės pasinaudoti ES parama domina ir Vakarų Lietuvos ūkininkus.

"Džiaugiuosi, jog patys ministerijos atstovai atvyksta papasakoti apie galimybes gauti paramą, bet man atrodo, jog ūkininkai kol kas neužaugo iki to, jog galėtų kooperuotis", - tvirtino iš seminaro skubėjęs ūkininkas iš Klaipėdos rajono.

ŽŪM specialistė N. Padvaiskaitė neslėpė, jog antrus metus važinėja po visą Lietuvą ir pristato minėtas priemones - pernai buvo surengta apie 10 seminarų, tačiau norėtųsi aktyvesnio ūkininkų įsitraukimo.

"Ūkininkai visada užsiėmę, jiems sunku rasti tinkamo laiko, tad džiaugiamės atvykstančiais žemės ūkio skyrių darbuotojais, kurie paklausinėja, o informaciją perduoda tiems savo regiono ūkininkams, kuriems ji gali būti aktuali", - tvirtino N. Padvaiskaitė.

Anot specialistės, šiemet susitikimų vyksta dar daugiau nei pernai. Visgi reikalavimas kooperuotis dviem ar daugiau ūkininkų ir vykdyti veiklą juos dar šiek tiek gąsdina, tačiau ūkininkų požiūris iš lėto keičiasi.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder