"Eurostat": daugiausia moterų vadovių - Latvijoje, Vengrijoje ir Prancūzijoje

"Eurostat": daugiausia moterų vadovių - Latvijoje, Vengrijoje ir Prancūzijoje

Tarptautinės moters dienos proga Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra "Eurostat" pateikia duomenis apie moteris darbo rinkoje ir jų sugebėjimus derinti darbą ir šeimos rūpesčius.

2011 m. trečdalis ES vadovių buvo moterys. 2011 m. daugiausia moterų vadovių buvo Latvijoje (45 proc.), Vengrijoje (41 proc.) ir Prancūzijoje (40 proc.), o mažiausiai - Kipre (15 proc.), Graikijoje (23 proc.) ir Maltoje (24 proc.).

ES daugiausia moterų dirba mokytojomis, ypač pradinių klasių. 2011 m. 85 proc. pradinių klasių mokytojų buvo moterys. Daugiausia moterų tarp pradinių klasių mokytojų turi Čekija ir Slovėnija (po 97 proc.), Italija, Lietuva ir Vengrija (po 96 proc.). Mažiausias dalis moterų šioje srityje buvo Danijoje (69 proc.), Liuksemburge (74 proc. 2010 m. duomenimis) ir Ispanijoje (75 proc.).

Vidurinėse mokyklose taip pat dirba daugiau moterų - 2011 m. dirbo 59 proc. Daugiausia vidurinių klasių mokytojų moterų yra Latvijoje (80 proc.), Lietuvoje (79 proc.) ir Bulgarijoje (78 proc.), o mažiausiai Maltoje (43 proc.), Vokietijoje, Ispanijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose (po 50 proc.).

Akademinėje bendruomenėje dirba 40 proc. moterų. Didžiausias rodiklis šia prasme Latvijoje (59 proc.), Lietuvoje (55 proc.) ir Suomijoje (50 proc.), o mažiausias Maltoje (30 proc.), Čekijoje, Prancūzijoje ir Italijoje (visi 36 proc.).

Gydytojos terapeutės profesiją 2010 m. pasirinko 45 proc. moterų, palyginti su 38 proc. 2001 metais. 2010 m. didžiausia dalis buvo Estijoje ir Latvijoje (74 proc.), Lietuvoje (70 proc.) ir Rumunijoje (69 proc.), o mažiausia - Liuksemburge (30 proc. 2011 m. duomenimis), Belgijoje (36 proc.), Italijoje ir Maltoje (37 proc.).

Vienas iš būdų suderinti darbą ir šeimos rūpesčius yra dirbti ne visą darbo dieną. 2011 metais ES valstybėse narėse beveik trečdalis (32 proc.) 25-54 metų moterų, turinčių jaunesnį nei 6 metų vaiką, dirbo ne visą darbo dieną, o turinčios tris vaikais ar daugiau, kai jauniausiam buvo 6 ar mažiau, pusė (50 proc.) dirbo ne visą darbo dieną.

Tarp dirbančių vyrų tokių buvo žymiai mažiau (atitinkamai 5 ir 7 proc.). Moterų, dirbančių ne visą darbo dieną, skaičius didėja priklausomai nuo vaikų skaičiaus, tačiau vyrų skaičius lieka toks pat. Ne visą darbo dieną 2011 m. dirbo 22 proc. vaikų neturinčių moterų ir 7 proc. tokių vyrų.

Tiek vieną, tik kelis vaikus turinčios moterys daugiausia dirbo ne visą darbo dieną Nyderlanduose (81 proc. turinčių vieną mažą vaiką ir 92 proc. turinčių tris ar daugiau mažų vaikų), Austrijoje (atitinkamai 60 proc. ir 69 proc.), Vokietijoje (56 proc. ir 77 proc.), o Didžiojoje Britanijoje (48 proc. ir 67 proc.).

Kitas būdas suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą yra dirbti lanksčiu darbo grafiku, kuris priklauso nuo asmeninio pasirinkimo, šalyje priimtų įstatymų ir darbdavio politikos. 2010 m. ES 26 proc. visą darbo dieną dirbančių 15-64 metų moterų dirbo lanksčiu grafiku ir 29 proc. vyrų. Daugiausia tokių moterų ir vyrų užregistruota Suomijoje (53 proc. moterų ir 59 proc. vyrų), Švedijoje (atitinkamai 49 proc. ir 47 proc.), Danijoje (po 44 proc.), Vokietijoje (39 proc. ir 41 proc.) bei Austrijoje (36 proc. ir 39 proc.).

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder