Finansų "Neptūnui" neapipjaustė

Finansų "Neptūnui" neapipjaustė

Vakar Klaipėdos taryba patvirtino šių metų Savivaldybės biudžetą. Numatoma, kad jo pajamos sieks rekordinius 164,2 mln. eurų - 18 proc. arba 25 mln. eurų daugiau nei pernai. Išlaidos yra tokio pat dydžio, kaip ir pajamos. Vis dėlto projekto svarstymo metu netrūko pykčių dėl esą netikslingai paskirstomų lėšų.

Valdžia džiaugėsi, jog šiemet Savivaldybės turimų paskolų "portfelis" sumažėjo nuo 20,4 iki 11,6 mln. eurų, o miesto skola turėtų mažėti dar kone perpus. Nepaisant to, įvairiems investiciniams projektams įgyvendinti numatytas finansavimas šiemet, lyginant su pernai, auga daugiau nei trigubai - iki 35,6 mln. eurų. Už juos planuojama baigti rekonstruoti "Purienos" darželį, statyti Klaipėdos baseiną, tęsti piliavietės šiaurinės kurtinos atstatymo darbus. Taip pat žadama pradėti fachverkinės architektūros pastatų ansamblio senamiestyje rekonstrukciją, "konvertuoti" buvusią futbolo mokyklą, rekonstruoti Mokyklos, Tilžės g. ir Šilutės pl. sankryžą, rekonstruoti Tauralaukio gatves, tiesti Statybininkų prospekto tęsinį ir kt. Toliau bus vykdoma ir miesto viešųjų erdvių atnaujinimo programa - šiemet numatyta atnaujinti Žardininkų aikštę, pradėti tako tarp Taikos pr. ir Gedminų gatvės rekonstrukciją, Sąjūdžio parko II etapo, Jono kalnelio sutvarkymo darbus ir kt.

Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė teigė, jog dėl biudžeto projekto buvo sulaukta vos vieno gyventojo prašymo - jis norėjo, jog būtų atkreiptas dėmesys į Vasaros estradą.

Gerai parengtą biudžetą gyrė ir Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius. Esą visi komitetai sėkmingai biudžetui pritarė, esminių pastabų nebuvo, nors diskusijų kilo. Anot politiko, pasiūlymai dėl Melnragės bibliotekos remonto, Žvejų rūmų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams, kelių tiesimo ir kiti klausimai bus įtraukti į veiklos planą ir bus ieškoma finansavimo jiems įgyvendinti.

Visgi posėdžio metu politikai susikibo dėl sporto finansavimo.

Nina Puteikienė aukšto sportinio meistriškumo programai žadamus skirti 620 tūkst. eurų pasiūlė perskirstyti į neįgalių vaikų, pensininkų ir kitų sunkiau besiverčiančių žmonių sportiškumo didinimo programas.

"Matome, kokios intrigos verda "Neptūne". Nors prašiau, dar nesulaukiau sutarties su "Neptūnu" teksto, veiklos analizės ir kitų dokumentų. Kai to nematau, mane, kaip atsakingą Tarybos narę, stabdo skirti tokią sumą neaišku kam. Ar BMW pirkimui, klubo vadovų asmeninių problemų sprendimui ir panašiai? Ypač, kai kitoje sporto finansavimo eilutėje matome gėdingus dalykus - pavyzdžiui, neįgaliųjų integracijai per kūno kultūrą skiriama tik 5 tūkstančiai eurų", - sakė ji.

Dėl šios biudžeto eilutės tarp politikų kilo nemenka diskusija. Štai Valdemaras Anužis tvirtino, kad miesto negalima palikti be krepšinio, rankinio, futbolo ir kitų sporto šakų.

"Miestas taps nykus. Galbūt tai galėtume daryti, jei tos sporto šakos galėtų be paramos išsilaikyti. Bet tie klubai yra švyturiai, mūsų kultūros dalis ir privalome juos finansuoti. Kitas klausimas yra finansų panaudojimo kontrolė. Reikėtų įnešti daugiau skaidrumo", - svarstė V. Anužis.

Į N. Puteikienės pasiūlymą, kuris, anot kai kurių politikų, buvo pavėluotas, Taryba neatsižvelgė.

Opozicija taip pat piktinosi, jog kasmet neatsižvelgiama į siūlymus tvarkyti neįgaliesiems skirtą infrastruktūrą.

19 Tarybos narių pritarus ir 6 susilaikius šiųmečiam biudžetui buvo pritarta.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder