Į Gandrališkių mikrorajoną iš kitų Klaipėdos vietų persikėlę gyventojai vieną po kito vardija pranašumus, kurių neturėję anksčiau. Tai – miesto centrui nebūdinga ramybė, graži ir skoninga sutvarkyta aplinka, jaukūs kiemai, dailios ir saugios aikštelės, kuriose žaidžia vaikai. Šiame mikrorajone gyvenantiems klaipėdiečiams grįžtant namo nereikia dalyvauti lenktynėse dėl vietos automobiliui pastatyti, o jos neradus, niokoti žaliąją veją. Kiekvienam butui ar kitam turtiniam vienetui skirta po 1,5 parkavimo vietos požeminiame garaže, kurią gyventojai gali įsigyti. Tiems, kurie požeminio parkingo neįsigijo yra galimybė vietą nuomotis. Tai ypač patogu atėjus žiemai.
Gandrališkės - modernių daugiabučių mikrorajonas, kuriame jau gyvena apie pusantro tūkstančio klaipėdiečių.
Gandrališkėse – kur kas geriau
„Kiekvieną dieną dėkoju Dievui, kad jis apšvietė man protą, jog nusipirkčiau butą Gandrališkių mikrorajone“, - savo išmintingu sprendimu negali atsidžiaugti ponia Asta.
Namuose šeimininkė užsikaitė kavos ir karšto kvapnaus gėrimo puodeliu nešina atsisėdo į patogų krėslą įstiklintoje lodžijoje, iš kurios atsivėrė įspūdinga uosto, Kuršių nerijos ir marių panorama.
Moteris papasakojo, kad iki persikeldama į Gandrališkes gyvenusi Ryšininkų gatvėje.
„Negaliu sakyti, kad ten buvo blogai. Beveik miesto centras. Tačiau čia dabar man daug geriau. Vien vieta požeminėje automobilių saugojimo aikštelėje ko verta. Tiesa, aš jos nepirkau - kol kas tik nuomojuosi. Kiekvieną vakarą grįždama namo esu garantuota, kad rasiu vietą automobiliui pastatyti. Gyvendama Ryšininkų gatvėje vakare vėliau grįžusi sukdavau ratus, kol rasdavau vietą mašiną. Paskui reikėdavo kulniuoti iki laiptinės gera kelio galą su nešuliais rankose. Dabar parkuoju mašiną požeminiame parkinge iš kurio liftu keliuosi į savo butą. Požeminis garažas apšviestas, švarus. Be to, man nebaisus nei šaltis, nei sniegas. Labai džiaugiuosi, kai rytais nebereikia grandyti prišalusių automobilio stiklų ar valyti nuo jo sniego“, - šypsodamasi kalbėjo ponia Asta.
Smiltynė - šalia
Moteris paminėjo ramybę, kuri tvyro šiame mikrorajone, puikius kaimynus, švarią laiptinę bei vaizdus, atsiveriančius pro buto langus. „Per šventes, kai dangų nušviečia fejerverkai, man niekur nereikia bėgti“. Prisiminusi šiltąjį metų laiką pašnekovė sakė: „Turiu dviratį, kuriuo vasarą persikėlusi keltu dažnai numindavau į pajūrį ar pasivažinėdavau dviračių taikais vingiuojančiais per nerijos mišką.“
Kaip vieną didžiausių pranašumų moteris paminėjo ir galimybę pačiai reguliuoti šilumą bute. „Kiek noriu, tiek tos šilumos ir atsisuku. Va, dabar mano radiatorių sklendės atsuktos iki pirmos padalos, tačiau man šilumos užtenka“, - džiaugėsi ponia Asta.
Neskuba šildytis
Galimybė pačiam reguliuoti šilumą džiugina ir kitą mūsų pokalbininką Ričardą. „Name, kuriame gyvenu, labai gera šilumos varža. Kai mieste pradedamas šildymo sezonas, mūsų bute būna dar šilta. Įjungti šildymo nereikia mažiausiai dvi savaites. Be to, ir už tą šildymą mokame palyginti nedaug – pernai per šalčiausią mėnesį už 50 kv. metrų ploto buto šildymą bei karštą vandenį mokėjome vos 120-140 litų“, - savo būsto ekonomiškumu gyrėsi ponas Ričardas.
Prieš nusipirkdamas butą Gandrališkių mikrorajone jis gyveno daugiabutyje Sportininkų gatvėje. „Ten automobilį laikydavau kieme. Čia turiu nusipirkęs vietą požeminiame garaže. Nepaprastai patogu! Rytais net ir per didžiausius šalčius išvažiuoju šiltu automobiliu. Išvažiavęs į miesto gatves su užuojauta stebiu tuos, kurie priversti sužvarbusiomis rankomis skusti šerkšną nuo automobilių langų“, - savo įspūdžiais dalijosi ponas Ričardas.
Viskas šalia
Antrus metus Gandrališkių mikrorajone gyvenanti ponia Ilmera taip pat tvirtina, kad savo būstą šildyti pradeda tik lapkričio mėnesį. „Anksčiau nereikia, nes ir taip šilta. Be to, ir sąskaitos už šildymą mažesnės nei tos, kurias gaudavau gyvendama Rumpiškės gatvėje“, - prisiminė moteris.
Ji taip pat jau įvertino puikią naujojo savo būsto geografinę padėtį. „Visur galiu nueiti pėsčiomis. Automobilio neturiu, bet man jo ir nereikia. Šalia – „Akropolis“, į Tilžės gatvėje esantį turgų nueinu pėsčiomis, taip pat ir į senąjį turgų senamiestyje einu pėsčiomis“, - pasakojo pokalbininkė.
Ją Gandrališkių mikrorajone žavi ramybė, graži aplinka, neintensyvus eismas.
„Malonu išeiti į kiemą. Visi čia šypsosi, mandagūs“, - vien tik teigiamas gyvenimo šiame mikrorajone savybes vardijo moteris.
http://baltic360.lt/lt/lt/miestas360/panorama/gandraliskes_panorama
Užs. Nr. 159064
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą