Ūkininkai tikisi, kad šiemet visoje Lietuvoje bus prikulti 4 mln. tonų grūdų, pusė jų bus eksportuojama. Šis gausus derlius gali būti puikus postūmis ekonomikai atsigauti bei BVP augimui pagreitinti. Tereikia vieno - visus iškultus grūdus laiku išvežti iš laukų į saugyklas, o iš jų - geležinkelio vagonais į Klaipėdos uostą.
Nebespėja išvežti
Ūkininkas, "Agrokoncerno grupės" prezidentas Ramūnas Karbauskis piktinasi, kad dėl transportininkų kaltės tūkstančiai tonų grūdų guli po atviru dangumi. "Situacija yra tragiška. Nors Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigia, kad grūdų priėmimas vykdomas be sutrikimų, tačiau situacija yra visiškai priešinga. Didžiuma šalies grūdų saugyklų arba visai nebepriima grūdų, arba aptarnauja tik grūdus atvežtus pagal išankstines sutartis. Taigi eilės mažėja, bet dėl visiškai priešingos priežasties nei teigia o ministras", - karščiavosi R. Karbauskis.
Jis "Vakarų ekspresui" paaškino, kad jo vadovaujamos įmonių grupės "Agrokoncerno grūdai" saugyklos jau kelis kartus stabdė grūdų priėmimą, nes juose neliko vietos net lauko aikštelėse. Priežastis - nebeužtenka grūdovežių išvežti sukauptus grūdus geležinkeliu. "Mes kaupiame didelius kiekius, juos uždengiame, tad, prasidėjus lietui, sudrėks tik viršutinis sluoksnis. O ką daryti paprastiems ūkininkams, neturintiems saugyklų? Jų nukulti grūdai sudrėks ir tebus tinkami tik gyvuliams šerti", - piktinosi R. Karbauskis.
Pasak R. Karbauskio, vidurio Lietuvoje iš vieno hektaro prikuliama per penkias tonų grūdų. Pernai - daugiau nei tris tonas.
"2008 m. derlius buvo panašus, grūdų supirkome taip pat labai daug, tačiau jokių problemų nekilo, nes LG kontroliavo padėtį ir laiku pateikdavo grūdovežius. Šiemet didžiąją dalį grūdams gabenti skirtų vagonų (LG) jau išnuomojo tarpininkams, kurie, prireikus, juos už didesnę kainą pernuomos žemdirbiams. Manome, kad LG sąmoningai ar nesąmoningai padarė diversiją, už kurią turėtų lėkti šios valstybinės įmonės vadovo galva. Tereikia politinio sprendimo, kad žemės ūkio ministras Vyriausybėje iškeltų šį klausimą", - išeitį siūlė R. Karbauskis.
Ministerija bejėgė
Žemės ūkio ministerijos atstovas spaudai Vilius Rekevičius teisinosi, esą šioje situacijoje ministras K. Starkevičius yra bejėgis, todėl kaltinti reikėtų ne jį, o Susisiekimo ministeriją. "Ministras pripažįsta, kad susidarė vagonų trūkumas. Tačiau geležinkelių transportas yra ne Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sritis. Todėl jūs verčiau kreipkitės į Susisiekimo ministeriją", - atsakomybės kratėsi Žemės ūkio ministerijos atstovas.
Geležinkelininkai teisinasi
Patys geležinkelininkai įrodinėja, kad problemų išvežti grūdus nesą, esą vagonų yra užtektinai, tik grūdų pervežėjai turėtų iš anksto įspėti, kiek vagonų jiems reikės. Tam bendrovė yra parengusi bendradarbiavimo sutarčių projektus, tačiau grūdų pervežėjai tuo esą nesidomi, pranešė ELTA.
LG atstovai teigia, kad nepasirašius papildomo susitarimo teisiniu požiūriu bendrovė nėra įsipareigojusi klientams sparčiau pristatyti krovinius bei aprūpinti papildomais vagonais. Sutarčių projektus penkiolikai Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijai priklausančių įmonių LG išsiuntė rugpjūčio pirmąją savaitę.
"Tačiau iki šios dienos vienintelė AB "Jonavos grūdai" pareiškė pageidavimą sudaryti šią sutartį. Likusios įmonės nepateikė jokių atsakymų, pastabų ar pasiūlymų", - pirmadienį sakė Albertas Šimėnas, LG generalinio direktoriaus pavaduotojas.
"Mes prašome klientų informuoti mus iš anksto, kiek jie ruošiasi krauti vagonų, kokius kiekius ir kokiose stotyse. Tada užsakome lokomotyvą. Pagal tai mes planuojame visus techninius dalykus. O jeigu mums pasakys, kad rytoj reikia 100 vagonų tam tikroje stotyje? Taip negalima dirbti. Turime iš anksto planuoti, juk tai didelis ūkis, lokomotyvai nestovi be darbo - jie visi dirbantys", - pažymėjo LG Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai Saulius Stasiūnas.
"Šių metų rugpjūčio 1-15 dienomis buvo pakrauti 2637 vagonai, arba 172042 tonos grūdų. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį buvo pakrauti 1092 vagonai - 70084 tonos grūdų. Tokiu būdu 2012 m. per pirmąją rugpjūčio pusę geležinkeliais grūdų pervežta beveik 2,5 karto daugiau", - sakė A. Šimėnas.
Tačiau R. Karbauskis aiškina, kad apie didžiulį derlių ūkininkai kalbėjo dar vasaros pradžioje. Tuo metu LG atstovai aiškino, kad tam pasiruošta. Tačiau, pasak R. Karbauskio, likus trims savaitėms iki javapjūtės pradžios, vežėjai staiga pakeitė žaidimo taisykles.
"Nepaisant visų trikdžių, kaip nors susitvarkysime. Per kraują ir ašaras. O galėjo nebūti nei kraujo, nei ašarų", - reziumavo ūkininkų atstovas.
Dirba be įtampos
Pajūryje derlius, palyginti su kitais šalies regionais, šiek tiek menkesnis, todėl ir grūdų supirkėjai dirba be didesnės įtampos.
Kretingalės kooperatinės žemė ūkio bendrovės pirmininkas Gerardas Liorenšaitis "Vakarų ekspresui" sakė, kad pajūrio laukuose derlius nėra toks didelis. "Mes iš hektaro prikuliame nuo 3 iki 5 tonų grūdų. Klimatas čia kur kas atšiauresnis nei, tarkime, Raseiniuose, kur vidutiniškai prikuliama per 4 tonas iš hektaro", - aiškino G. Liorenšaitis.
Pasak jo, Kretingalės žemdirbiai derliaus lakuose nelaiko ir dėl to, kad turi savo grūdų saugyklas.
Tačiau Steponas Baltuonis, UAB "Kretingos grūdai" vykdantysis direktorius "Vakarų ekspresui" pripažino, kad į įmonė vis dažniau atvažiuoja tolimesnių rajonų ūkininkai. "Šiais laikais informacija sklinda žaibiškai. Tereikia vieno ūkininko skambučio, ir į Kretinga atvažiuoja kelios dešimtys traktorių. O jie atitempia ne po vieną, o po dvi-tris priekabas grūdų. Tada jau mūsų bendrovė turi dirbti ištisą savaitę be poilsio dienų. Nepaisant to, saugyklos dar nėra iki galo pripildytos", - sakė S. Baltuonis.
Pasak jo, net ir dabar grūdus atvežusiems ūkininkams eilėje ties "Kretingos grūdų" vartais tenka laukti ilgiau nei 6 valandas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą