Kas bus - nesvarbu
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys pasirašė atrankos išvadą, kurioje teigiama, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas.
Ši ūkinė veikla - eksperimentinis moreninio grunto gramzdinimas artimajame dampinge. Pastarasis nuo kranto, į šiaurės vakarus nuo uosto vartų, yra nutolęs apie 10 kilometrų ir užima apie 270 hektarų plotą. Jūros gylis šioje vietoje siekia 28-34 metrus.
Iki šių metų rugpjūčio šioje jūros vietoje turėtų būti išpilti ir nugramzdinti apie 355 784 kubiniai metrai moreninio grunto.
Jis bus kasamas prie Kiaulės Nugaros, uosto vietos, kurioje planuojama statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, ir į dampingo vietą gabenamas savaeige žemsiurbe arba šalandomis (nedidelės grimzlės nesavaeigės baržos).
Palaidos žvejus ir žuvis
Baltijos jūros priekrantės žvejų teigimu, šis eksperimentas taps paskutine vinimi į šios tradicinės pajūrio verslo šakos karstą.
Pasak Lietuvos žvejų verslininkų asociacijos pirmininko Jurijaus Petrovo, šioje jūros vietoje išpiltas dėl SGD terminalo statybų uoste iškastas gruntas užpils priekrantės žuvų gyvenimo bei maitinimosi vietas ir išnaikins čia esantį žuvų mailių.
„Jau ir taip dėl uosto gilinimo ir iš jo gabenamo bei jūroje išpilamo grunto priekrantėje žuvies beveik neliko, tik migruojanti. Žvejai priversti plaukti žvejoti už 50 kilometrų nuo kranto. O jei dar bus išpiltas šis gruntas, žuvys apskritai čia neturės kuo maitintis ir iš priekrantės pasitrauks. Bus sutrukdyta ir jų migracija bei nerštas. Aišku, kada nors gamta pati atsigaus, bet kiek tai truks? Priekrantės žvejai to tikrai nesulauks“, - neabejojo J.Petrovas.
Šiuos savo teiginius žvejai grindžia konkrečiais faktais. Mokslininkai apskaičiavo, kad jei gruntas nuo kranto išpilamas net už 28 kilometrų, jo sklaida siekia apie 140 kilometrų.
„Jei jau yra tokia būtinybė, tegul pila į dampingą, esantį už 28 kilometrų. Iš dviejų blogybių ši būtų geresnė. O čia pils vos už 10 kilometrų ir tik už pusantro kilometro nuo priekrantės, kurioje vyksta žvejyba. Nereikia būti specialistu, kad suprastum, kas laukia. Ir apskritai ką reiškia žodis „eksperimentinis“ ir kokie gali būti eksperimentai su gamta?“ - klausė J.Petrovas.
Už uosto vartų esantys du grunto gramzdinimo dampingai buvo uždaryti dar prieš kelis dešimtmečius, kai nustatyta, kad iš jų išpiltas smėlis grįžta atgal.
Vėliau už maždaug 30 kilometrų nuo kranto ties Juodkrante atidarytas vadinamasis didysis dampingas ir mažasis, ties Giruliais. Dėl pastarojo ir sulaukiama nuolatinių priekrantės žvejų skundų.
Pavojus ir paplūdimiams
Lietuvos žvejų verslininkų asociacijos vadovas įsitikinęs, kad dėl SGD terminalo statybos ir jūrų uosto plėtros Lietuvos valdžia jau seniai numojo ranka į priekrantės žvejus.
Tai neva puikiausiai paliudijo ir Žemės ūkio ministerijos siūlymu priimtas sprendimas laivams modernizuoti numatytus 11 milijonų litų skirti tvenkinių ir kitų vandens telkinių žuvininkystės projektams.
„Žvejai mūsų valdžiai jau seniai nerūpi, nes iš jų gaunama mažai naudos. Viskas daroma dėl ekonomikos, net nepagalvojant, kad darbo neteks apie 500 žmonių, o jų nedarbo pašalpoms per pusmetį reikės apie 2 milijonų litų. Valdžios atstovai sukluso tik išgirdę, kad išpiltas gruntas gali taip pamaitinti mūsų paplūdimius, jog niekas nenorės juose ne tik degintis, bet ir apskritai kojos kelti. Valdžia juk irgi mėgsta atostogauti pajūryje“, - sakė J.Petrovas.
Žvejų atstovo teigimu, moreninis gruntas yra su molio priemaišomis ir nė iš tolo nepanašus į švelnų paplūdimio smėlį. Be to, jis gali būti užterštas įvairiausiomis, taip pat ir cheminėmis, medžiagomis, nes bus imamas iš uosto teritorijos.
„Jei šis gruntas bus išpiltas taip arti kranto, tai tikrai srovių bus į jį nešamas. Ne šimtas procentų, bet didžioji jo dalis pasieks paplūdimius“, - tvirtino J.Petrovas.
Su pagrindu, bet be reikalo
Vakar Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A.Kairys „Respublikai“ tvirtino, kad žvejų nuogąstavimai turi pagrindo, tačiau jie yra perdėti.
Jo teigimu, bus uoste iškastas ant viršaus esantis švarus smėlis ir moreninis gruntas, kuris šioje vietoje yra dar nuo žemės formavimosi.
„Šis gruntas tikrai yra švarus. O gramzdinimas eksperimentiniu pavadintas dėl to, kad jo pagrindu bus sudaromi planai ateičiai. Iš karto leisti šioje vietoje gramzdinti didelį kiekį grunto būtų labai negerai. O dabar mes stebėsime, kaip gruntas sklis, kur jis keliaus. Ir jei viskas bus gerai, tik tada leisime pilti daugiau“, - aiškino A.Kairys.
Aplinkosaugininkams 355 784 kubiniai metrai moreninio grunto, vertinant jūros mastais, yra gana normalus kiekis. Vien per metus uoste tenka išvalyti apie 250 tūkst. kubinių metrų smėlio, kuris į jį patenka iš jūros bei Kuršių marių.
„Žvejai visada prieštaravo, kad gruntas būtų išpiltas jūroje, nes buvo užpilti jų tinklai. Dabar mes norime įsitikinti, ar viskas bus gerai. Mokslininkai sako, kad nieko baisaus atsitikti neturėtų“, - sakė A.Kairys.
Vanduo šals ir sūrės
J.Petrovo teigimu, SGD terminalo statybai būtini dugno gilinimo darbai turės ir daugiau neigiamos įtakos žuvims.
„Pagilinus dugną, sūrus Baltijos jūros vanduo dar toliau pateks į Kuršių marias. Todėl gėlavandenės žuvys, kurios jau ir taip dėl uosto gilinimo yra pasitraukusios į marių gilumą, dar labiau trauksis į Rusijai priklausančių marių pusę“, - sakė J.Petrovas.
Be to, gali kisti įprasta Kuršių marių vandens temperatūra. Jis atšaltų, jei būtų naudojamas šildyti atplukdytoms dujoms, kurių temperatūra sieks iki minus 161 laipsnio.
O tai, žvejų įsitikinimu, atsilieptų pagal vandens temperatūrą besiorientuojančioms žuvims.
Anot J.Petrovo, bent Kuršių marias nuo sūrėjimo būtų galima apsaugoti ir žuvis atgal į Lietuvos pusę sugrąžinti pastačius už uosto ribų povandeninę dambą su paliktu tarpu praplaukti valtims, jachtoms ir pramoginiams laivams.
Pusantro milijono kubų
Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį dėl gilinimo darbų, kurie siejami ir su SGD terminalo statyba. Jų vertė - per 72,5 milijono litų (be PVM).
Remiantis ja, numatyta, kad uoste bus iškasta apie 1 566 650 kubinių metrų grunto.
„Ši sutartis, kuri pasirašyta „eksperimentui“ net neprasidėjus, aiškiai įrodo, kad žvejų kalbos nėra laužtos iš piršto. Ir grunto bus pilama ne pusantro milijono kubinių metrų, o gerokai daugiau. Tad eksperimentas vyksta ne tik su gamta, bet ir su žmonėmis. Konkrečiai - su priekrantės žvejais“, - konstatavo J.Petrovas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą