SEB banko skaičiavimais, Lietuva yra kur kas paveikesnė Rusijos sankcijoms negu kitos Baltijos šalys, nes daugiau kaip 21 proc. lietuviško eksporto tenka Rusijos rinkai, o maisto produktų embargas palietė 4 proc. visų į šią šalį eksportuojamų produktų. Tačiau G. Nausėdos nuomone, visuomenėje vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad Rusijos sankcijos automatiškai reiškia pardavimų mažėjimą.
„Tai gali atsitikti tik pačiu blogiausiu atveju, jei rinka negali greitai persiorientuoti į kitą rinką, arba tas persiorientavimas jai yra finansiškai nenaudingas", - kalbėjo G. Nausėda. - Kai kurios įmonės prie šaltėjančių santykių su Rusija pradėjo prisitaikyti dar prieš sankcijų įvedimą".
SEB „Lietuvos makroekonominėje apžvalgoje" teigiama, kad be persiorientavimo į alternatyvias rinkas gamintojams pavyko sumažinti patiriamus nuostolius minimizuojant žaliavų sąnaudas, mažinant arba nedidinat darbuotojų algas ar gamybos apimtis.
Anot finansų analitiko, Rusijos rinka šiuo metu aktuali lietuviškų įrenginių ir maisto pramonės gamintojams, tačiau net ir šios eksporto apimtys nėra didelės - 2014 m. į Rusiją eksportuota tik 13,3 proc. Lietuvoje pagamintų mašinų ir įrengimų.
„Apskritai pervertiname Rusijos reikšmę globalinei ekonomikai, nes JAV ekonomika su Rusija mažai susijusi, o ji (JAV. - ELTA) formuoja nuotaikas visoje globalinėje ekonomikoje. Euro zona yra kur kas labiau priklausoma, tačiau skirtingos šalys su Rusija susijusios labai nevienodu mastu", - reziumavo G. Nausėda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą