Griežtesni reikalavimai bankams – kad vėliau nereikėtų jų gelbėti

Per pastaruosius kelerius metus ne viena valstybė, tarp jų ir Lietuva, gelbėjo bankrutuojančius bankus, kurie  nesugebėjo atsiskaityti su indėlininkais, finasuoti įmonių.

Europos Sąjungoje – 8200 komercinių bankų, kuriems nuo kitų metų bus griežtinami reikalavimai, kad mokesčių mokėtojų pinigais jų nereikėtų gelbėti.

Europarlamentarai sako, kad bankai skolina pinigus, kurių neturi, švaisto milijardus, bankrutuoja, o bankininkai išsimoka milijonines premijas. Tad Europarlamentas balsuoja už sugriežtintus reikalavimus bankams.

Nuo kitų metų bankai turės atidėti ne mažiau kaip 8 procentus geros kokybės kapitalo, laikytis kitų apribojimų, kad būtų pasirengę dirbti krizės sąlygomis, prireikus galėtų atsiskaityti su indėlininkais bei kreditoriais.

„Prisimenu, kaip prieš krizę mūsų Centrinis Bankas įtikinėjo, kad 6 proc. per daug, tai reikėjo sumažinti tą patikimumo rodiklį. O 8 proc. – daug, nemažai reikės pinigų atidėti, tai apsunkins bankų veiklą, bet kalbant apie dabartinę situaciją, ji nėra gera. Ir, matyt, ateityje tas procentas dar gali būti didinamas“, – sako Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis.

Taip pat EP nutarė riboti bankininkų premijas. Lietuvos komerciniai bankai, pasak asociacijos vadovo, laikysis naujos direktyvos, tačiau tai esą pareikalaus papildomų lėšų ir brangins paslaugas.

„Saugumas kainuoja, tai, aišku, turės įtakos bankų veiklai, bus papildomi kaštai, nes tam pačiam paskolų skaičiui reikės turėti daugiau įvairaus pobūdžio atsargų ir bus spaudimas kaštams. Tai klientams bus tam tikras poveikis, paskolos turėtų kiek brangti, bet, aišku, tai priklausys nuo daugelio veiksnių, nuo konkurencijos rinkoje“, – aiškina Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Nuo kitų metų visi bankai turės teikti inforamciją Europos Komisijai – apie pajamas, pelną, nuostolius. O  nuo 2015-ųjų – visi šie duomenys turėtų būti vieši.