Kainų cunamis artėja: kas brangs jau dabar, o kas smogs rudenį?

Kol vienos išlaidos auga jau šiandien, kitos tyliai kaupiasi ir smogs vėliau, sukurdamos dar didesnį spaudimą namų ūkių biudžetams.

Brangimas neišvengiamas

Dėl karo Irane degalų kainų šoktelėjimą gyventojai pajautė pirmosiomis konflikto dienomis, tačiau tikrasis infliacijos šokas turėtų pasireikšti tik rudenį, sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

© Aleksandras Izgorodinas. N. Zilinskaitės nuotr.

Kartu „Citadele“ banko ekonomistas pripažįsta, jog kai kurių prekių ir paslaugų kainos į energijos kainų šuolį gali sureaguoti ir po 10 mėn.

„Degalų kainų šokas Lietuvos ekonomiką veikia netolygiai – dalį kainų jis pakelia iš karto, o kitus segmentus paveikia tik po kelių mėnesių, todėl bendras infliacijos rodiklis į energijos išteklių kainų augimą pradeda reaguoti maždaug po 4 mėnesių. 

Nors pirminis šokas vartotojams dar nėra iki galo juntamas, pagrindinis kainų spaudimas išryškės vėlesniu laikotarpiu“, – teigia A. Izgorodinas.

Ekonomistas sako, jog transporto sektorius į degalų kainų brangimą reaguoja iš karto, o maisto kainų dinamika išsiskiria inertiškumu – šiame segmente kainų augimas įsibėgėja tik po maždaug 6 mėn. Tai susiję su tiekimo grandinių, sandėliavimo ir sutartinių kainų struktūra, kuri amortizuoja trumpalaikius svyravimus. Panašus vėlavimas atsispindi ir baldų bei namų apyvokos prekių segmente, kur kainų augimas paspartėja po pusmečio.

Piniginės lengvės etapais

Komunalinių paslaugų segmentas – vanduo, elektra ir dujos – į energijos kainų pokyčius taip pat reaguoja po maždaug 6 mėn., kadangi šis segmentas yra reguliuojamas, todėl kainos nėra tokios jautrios staigiems pokyčiams naftos rinkoje.

Paslaugų sektoriuje infliacijos reakcija yra dar labiau atidėta – restoranų ir viešbučių kainų augimas paspartėja tik po maždaug 9 mėn. 

Tai atspindi darbo kaštų, nuomos ir kitų netiesioginių sąnaudų augimas.

Ekonomisto teigimu, dėl šių skirtingų laikotarpių tikėtina, kad didžiausias infliacijos pagreitėjimas Lietuvoje bus fiksuojamas rudenį, kai vienu metu pradės veikti kelios infliacijos dedamosios. 

Tai sustiprins bendrą kainų augimo efektą ir padidins spaudimą namų ūkių biudžetams.

Energijos kainų šokas

Papildomų korekcijų antroje metų pusėje gali įnešti ir neapibrėžtumas dėl dujų kainų. Po itin šaltos praėjusios žiemos Europos dujų sandėliai yra ištuštėję, o dėl karinių konfliktų svarbiuose gamtinių dujų tiekimo regionuose, ypač Artimuosiuose Rytuose, gali reikšmingai sumažėti dujų prieinamumas pasaulinėje rinkoje.

Pavyzdžiui, dujų saugyklų užpildymo lygis Nyderlanduose kovo pabaigoje nukrito iki 5,8 proc., žemiausio lygio per dešimtmetį, ir nėra aišku, kaip greitai jas pavyks papildyti vasaros laikotarpiu.

Anot ekonomisto, neatnaujinus dujų pajėgumų laiku, Europa būtų priversta konkuruoti su Kinija ir kitomis Azijos ekonomikomis dėl ribotų ir dėl to galimai brangesnių energijos išteklių.

„Nors rizika yra padidėjusi, finansų rinkos kol kas siunčia ramesnį signalą – ateities sandoriai rodo, kad dujų kainos rudenį turėtų išlikti panašiame lygyje kaip ir dabar. Rinkos dalyviai šiuo metu vertina tiekimo sutrikimų tikimybę kaip ribotą arba tikisi, kad pasiūlos grandinės bus atkurtos laiku. Tačiau tokie lūkesčiai gali greitai keistis, jei geopolitinė situacija pablogėtų“, – mano A. Izgorodinas.

Energijos kainų poveikis infliacijai (vėlavimas mėn.)

• Alkoholiniai gėrimai, tabakas – 10
• Restoranai ir viešbučiai – 9
• Įvairios prekės ir paslaugos – 8
• Poilsis ir kultūra – 7
• Maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 6
• Būsto priežiūra – 6
• Vanduo, elektra, dujos – 6
• Vartojimo prekės ir paslaugos – 4
• Transportas – 0

Šaltinis: „Citadele“