Šiemet ūkininkai itin skundėsi prastu grūdų derliumi, todėl Lietuvos ūkininkų sąjunga kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją bei Vyriausybę, kad biokuro katilinių bendrovės supirktų iš ūkininkų prastus grūdus.
Kandidatas į žemės ūkio ministro postą Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas „Vakaro žinioms“ teigė, kad šįmet į dalį grūdų įniko pelėsis, o tokie grūdai net pašarui netinkami. „Eiliniam vartotojui atrodo sunkiai priimtina grūdus deginti, bet jeigu jų nėra kur dėti ir reikia versti juos lauk, o grūdų energinė vertė yra nemaža, tai būtų logiška bent šiais metais tą daryti. Niekas nėra tiksliai suskaičiavęs, kiek tokių grūdų, bet jų turėtų būti bent dešimtadalis viso derliaus“, - sakė B.Markauskas.
Pasak jo, šįmet paskutiniai pjaunami javai jau laukuose buvo užsikrėtę pelėsiu. B.Markausko teigimu, jei grūdai nebetinkami, juos deginti netgi geriau, nes tikimybės, kad tokie grūdai gali atsidurti pašaruose, irgi negalime atmesti. Kandidatas į žemės ūkio ministrus sakė, kad iniciatyva grūdus naudoti kurui Lietuvoje jau ne pirmoji. „Kad buvo bandoma - ne tiek stambiose katilinėse - ir buvo deginama, tai tikrai buvo. Nes būta metų, kai grūdų kaina buvo labai maža, faktiškai žemesnė nei kuro, tai čia jau ekonominiai sumetimai. Ypač avižų kaina buvo labai kritusi“, - teigė B.Markauskas.
Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vaidas Vitukynas informavo, kad 2016 metais biodegalų gamybai planuojama supirkti 16,2 tūkst. tonų rapsų grūdų ir 40,5 tūkst. tonų javų grūdų. „Mūsų turimais duomenimis, javų grūdus buvo bandyta deginti šilumos gamybos tikslais Vokietijoje, tačiau šio sumanymo buvo atsisakyta dėl didelės azoto junginių koncentracijos dūmuose, susidarančiuose degimo metu. Dėl galimybės grūdus naudoti kurui ir ar tai nėra žalinga aplinkai, manome, turėtų pareikšti savo nuomonę Aplinkos ministerija“, - sakė jis.
„Maisto banko“ atstovas Vaidotas Ilgius teigė grūdų deginimą vertinantis kaip anekdotinę situaciją. „Mums prieš keliolika metų yra tekę girdėti, kad duonos kepalais kažkuriame iš ūkių buvo užpilamos duobės keliuose. Kitose šalyse yra tekę girdėti apie kepyklas, kurios pasiskaičiavusios, kad joms pigiau iškeptą produkciją naudoti kaip kurą ir kepti naujus gaminius, nei organizuoti jos atidavimą. Jeigu grūdai netinkami vartoti gyvuliams, tik tuomet reikia galvoti apie biokurą, tačiau čia verta pagalvoti ir apie kontrolę, kokie grūdai bus naudojami biokurui, juk kiekvieno nesukontroliuosi“, - tvirtino V.Ilgius.
Jonas TALMANTAS, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas:
Situacija jau pasikeitė, supirkimo įmonės susiderino, supirko visus ateities sandorius, pakeitė į kitokią grūdų klasę ir beveik visi grūdai išvežti ir nebėra būtinumo deginti. Atsipirks ateities sandoris, bus susimokėta dalis baudų, kad ne tokius grūdus pristatys pagal išankstines sutartis. Vežta trečia arba ketvirta klasė už mažesnę kainą, taip ir susitvarkė.
O iš biokatilinių gavome atsakymą, kad kai keičiasi pakuros, tai keičiasi ir temperatūra, išsiskiria daug šlako, paskui jį reikia išdaužyti, o biokatilinės nepritaikytos grūdams kūrenti. Ir šilumos atidavimo koeficientas gerokai mažesnis, tada reikėtų gyventojams viską perskaičiuoti, brangtų šildymas. Daug niuansų.
Gavome atsakymą, kad reikia daug pertvarkyti ir šiuo metu neišeina jų (grūdų - aut. past.) kūrenti.
Internete yra skelbimų, kad parduoda grūdus kurui. Bet parduoda labai smulkūs ūkininkai ir labai mažais kiekiais. Stambesni visi pardavę. Yra tokių, kurie visai nekūlė, nes neturi kombainų. Dabar daug neva ūkininkų, kurie turi tik žemę ir daugiau nieko.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą