Baltijos bangos kasmet pasiglemžia didžiulius pakrantės plotus. Specialistai pastebi, kad vienur krantų erozija yra natūrali, kitur – Klaipėdos uosto gilinimo pasekmė. Pajūrio gyventojai šiurpsta stebėdami skardį prie Karklės kaimo kapinaičių, kuris vieną dieną paplautas gali nuvirsti į jūrą ir atverti laidojimo vietas.
Pasibaigus Europos Sąjungos (ES) finansuotai 20 mln. litų vertės krantų tvirtinimo smėliu programai, kai į Palangos paplūdimius kelerius metus buvo pilamas iš Klaipėdos uosto išsiurbtas ar iš kranto karjerų atvežamas smėlis, dabartiniu metu pasikliaujama tik kukliais savivaldybių ištekliais ir gamtos malone.
„Grunto gramzdinimas – praktiškiausias tvarkymo būdas. Pietų Baltijos regione yra apie 20 jūros sąvartynų. Kol Lietuvoje neatsiras galimybių šį smėlį panaudoti kitaip, tol jis bus skandinamas. Visi supranta, kad nereikėtų to daryti, bet taip pigiau“, – per seminaro apie Baltijos jūros būklę diskusiją kalbėjo S. Suzdalevas.
Inovacijų bendrovės „Eksponentė“ vadovas dr. Stasys Paulauskas stebisi, kad Lietuva neranda būdo, kaip panaudoti smėlį sausumoje. „Dar vieną sąvartyno vietą projektuoti netikslinga. Švarus smėlis gali būti panaudojamas statyboms ar dirvoms gerinti. O jei jis užterštas – kodėl savo šiukšles reikia vežti į jūrą? Ar taip prisidėsime prie Baltijos jūros ekologijos?“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą