Tačiau realybė yra tokia, kad kai kurie mirusiųjų palaikai jau vežami ne tik į Latvijos, bet ir į Lenkijos krematoriumus. Teigiama, kad kartais tai vyksta net ne legaliai, o kontrabandiniu būdu.
Sutaupo 200 Eur?
Klaipėdietis Linas pasakojo, kad neseniai jam teko dalyvauti laidotuvėse Kaune, kur giminaičiai pasidalino, jog velionio kūnas buvo sudegintas Lenkijoje, nors nuo Kauno iki Kėdainių tik šiek tiek daugiau nei 50 km.
"Jau ne tik dešrų į Lenkiją važiuojame, bet ir susideginti", - liūdnai juokavo pašnekovas.
Jis girdėjo, kad naudojantis Lenkijos krematoriumų paslaugomis, ten perkant ir urną, pavyksta sutaupyti net apie 200 Eur.
Interneto puslapyje kremavimo-paslaugos.lt tvirtinama, kad Suvalkų krematoriumo mokestis 340 Eur, o Kėdainių - 477,88 Eur.
Kaune veikiančios UAB "Ceremina" atstovas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, sakė, kad norinčių palaikus vežti į Lenkiją dabar tikrai yra. Jis informavo, kad šį pavasarį, jeigu niekas nepasikeis, turi būti parengti dokumentai krematoriumą statyti Kaune, tad kaip ateityje pasikeis situacija dėl kremavimo Lenkijoje, esą nežinia.
"Mes vežame kremuoti į Suvalkus. Šį sausį buvo 4 norintieji. Ten ta paslauga tikrai kainuoja pigiau - kremavimas atsieina iki 200 eurų. Anksčiau, kai krematoriumas buvo tik prie Varšuvos, buvo toloka, o dabar jau ne. Krematoriumą atidarius Suvalkuose, norinčiųjų gabenti palaikus į Lenkiją ėmė daugėti", - sakė pokalbininkas.
Teigiama, kad Lenkijoje šiuo metu veikia 16 krematoriumų ir dar 6 yra projektuojami.
Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės "K2 LT" direktorius V. Labanauskas sako žinantis apie paskutines keliones į Lenkiją ir atgal, tačiau sako, kad "tas pigumas priklauso nuo to, kaip skaičiuosi".
"Iš Lietuvos palaikai vežami deginti ir į Lenkiją, ir į Latviją, kur kam yra patogiau. Kėdainių krematoriumas nėra monopolininkas. Šiuo atveju niekas nevertina transporto išlaidų. Blogai, kad žmonės patiki tuo, kas jiems deklaruojama. Jie vertina informaciją, gautą tik iš pirmo šaltinio, kuris galbūt yra suinteresuotas. Netgi sudaroma opinija, kad pas mus eilės, reikia laukti. Bet tai visiškas blefas. Pas mus neskubus kremavimas kainuoja 319 eurų. Atvežimas, karstas - dar kokie 400 eurų. Jeigu paklausite to žmogaus, kiek jis sumokėjo įmonei, vežusiai į Lenkiją, išgirsite apie 600-800 eurų kainą. Jokio finansinio išlošimo nėra. Tie, kurie tuo užsiima, tiesiog apgaudinėja žmones. Reikia žiūrėti, už ką mokama ir kiek tai kainuoja susumavus", - aiškina V. Labanauskas.
Anot jo, pati kremavimo paslauga Lenkijoje gal ir pigesnė šiek tiek, nes lenkai turi tam tikras lengvatines sąlygas, ten nesilaikoma kai kurių apsauginių reikalavimų, tad neinvestuojama į atitinkamus valymo įrenginius. Be to, Lenkijoje PVM šiek tiek mažesnis.
"Tačiau būtina įvertinti, kad reikia važiuoti - atstumas irgi yra išlaidos. Tikrai nemanau, kad vežti palaikus iš Klaipėdos į Lenkiją apsimokėtų", - sakė V. Labanauskas.
Tačiau UAB "Aterna" valdybos pirmininkas Vitas Griūnas sakė žinąs, kad ir iš Klaipėdos buvo vežta į Lenkiją deginti palaikus, nors labai daug tokių atvejų nebuvo.
Kontrabandiniu keliu?
Norint išvežti palaikus per sieną reikia gauti mirusiojo pasą, vadinamąjį laissez-passer. Tai leidimas oficialiai važiuoti per sieną. Norint jį gauti, reikia plombuoti karstą ir t. t. Lietuva yra pasirašiusi Strasbūro susitarimą, kuris ratifikuotas 2009-aisiais. Nuo šių metų toks reikalavimas jau įsigaliojo ir Lietuvoje. Latvija irgi yra pasirašiusi tokį susitarimą ir joje taip pat galioja nauja tvarka.
Pasak Kėdainių krematoriumo direktoriaus, problemų gauti tokį dokumentą nėra, jis duodamas nemokamai, tačiau kažkodėl jo esą niekas neima, nors tokiu atveju kaip tik viskas vyksta lengviau - niekas nestabdo, policija nieko nereikalauja ir Lenkijoje niekas jokių kyšių neprašo už važiavimą nelegaliai. Pašnekovas svarsto, kad taip elgiamasi, nes tiesiog nenorima "apšviesti" savo veiklos.
"Vienas dalykas - taip vežant per sieną palaikus nedeklaruojamos nei pajamos, nei išlaidos, kitas - nemokamas pridėtinės vertės mokestis, trečias - nežinojimas, kad karstas Lenkijoje nėra deginamas, nes nėra specialių valymo įrenginių. To žmonės nežino, tad prasideda žaidimai kainomis. Mes, legaliai veikianti įmonė, negalime konkuruoti su kontrabandininkais. Kaip kitaip būtų galima pavadinti neregistruotą važiavimą per sieną? Didžiosios laidojimo įmonės tai deklaruoja, o tokiais nešvariais žaidimais užsiima tik pusiau legaliai veikiančios įmonės, nes kol kas niekas jų nestabdo", - savo versiją dėstė pašnekovas.
Reikia naujų ar ne?
V. Labanauskas sako, kad Kėdainiuose yra dvi palaikų kremavimo linijos, kurių pajėgumas - po 4 tūkst. palaikų per metus. Per dieną Kėdainių krematoriumas gali kremuoti 40 kūnų, tačiau tokio skaičiaus nepasiekia. Pernai per metus buvo kremuota tik šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. palaikų, atgabentų iš visos Lietuvos. Pernai buvo paleista antra kremavimo linija, tačiau tokios paslaugos poreikis, pasak krematoriumo direktoriaus, nebeauga kaip anksčiau, jis stabilizuojasi.
"Jeigu reikia, palaikus galime priimti kad ir šiandien. Dabar net naktimis nebedirbame, nes nėra ko kremuoti, galime dirbti labai lanksčiai. Be to, kai kurie žmonės renkasi neskubų kremavimą, tai mums dar lengviau", - sakė jis.
Vertindamas dviejų krematoriumų statybą Klaipėdos regione pašnekovas sakė nematąs verslo logikos. Anot jo, iš Klaipėdos krašto į Kėdainių krematoriumą per metus atvežama kremuoti 490 palaikų.
"Lietuvoje vidutiniškai kremuojama apie 10 procentų visų mirusiųjų. Net jeigu Klaipėda būtų pažangi ir tas skaičius padvigubėtų, vis tiek būtų tik 800-900 kūnų per metus. Maždaug toks yra Rytų Europos vidurkis. Kai tokie skaičiai, neatsipirks jokia investicija. Europoje kremavimo vidurkis yra 55 procentai visų mirusiųjų, Čekijoje - apie 80 procentų. Mes vis dėlto esame Rytų, o ne Vakarų Europoje. Kad ir kaip būtų, religija irgi daro tam tikrą įtaką. Nemanau, kad mes pasieksime didelį procentą, nes žemės problemos neturime, gyvename gana plačiai", - tikina krematoriumo direktorius.
UAB "Rūteda", ketinančios statyti kematoriumą šalia Lėbartų kapinių, direktorė Rūta Gumuliauskaitė sako, kad Klaipėdos regionui Lenkija yra tolokai. Ji sako girdėjusi, kad kremuoti palaikų į Rygą nebevežama todėl, kad ten ta paslauga pabrango.
Anot direktorės, konkurencija visada gerai, žmonės dėl to tik laimės, o kaina bus konkurencinga ir Kėdainių krematoriumui.
"Manyčiau, kad regionui užtektų vieno krematoriumo. Mes savo krematoriumą pastatysime. Miesto centre jo statyti neleis gyventojai. Manome, kad mūsų prioritetas - vieta. Kooperuotis neketiname, nenorime to verslo perleisti", - sakė R. Gumuliauskaitė, kurios vadovaujama įmonė ketina projektą įgyvendinti dar šiemet.
"Kuo daugiau krematoriumų, tuo artimiesiems geriau. Žinoma, investicija į šį verslą turi būti reali. Niekas nenori statyti krematoriumo ir bankrutuoti po pusmečio ar po metų. Nė vienas sveiko proto verslininkas to nedarys", - savo ruožtu sako UAB "Aterna", ketinančios statyti krematoriumą Joniškės gatvėje, valdybos pirmininkas V. Griūnas.
Informacija
Vilniaus savivaldybė numatė penkias teritorijas sostinėje, kur būtų galima statyti krematoriumą, vienoje jų jau vystomi planai deginti mirusiuosius.
Pagal parengtus planavimo dokumentus, krematoriumą būtų leidžiama statyti teritorijose netoli Rasų kapinių, netoli Gariūnų turgavietės, pramoninėse zonose greta Jučionių gatvės, Kirtimų ir Lentvario gatvių, taip pat greta tarptautinio Vilniaus oro uosto tarp Eišiškių plento bei Dariaus ir Girėno gatvių. Parengtą schemą dar turės tvirtinti Vilniaus taryba.
Vienoje iš savivaldybės numatytų teritorijų Lentvario gatvėje krematoriumą statyti nori bendrovė "Stalita". Dėl šios vietos Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) priėmus sprendimą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, sprendimą teismui apskundė vietos bendruomenė, siekianti visapusiško poveikio aplinkai vertinimo. Dėl galimybės deginti palaikus greta Olandų gatvės kapinių su AAA bylinėjasi ir bendrovės "Laidotuvių rūmai" bei Vilniaus laidojimo rūmai "Ritualas". Krematoriumui priešinosi ir Lietuvos žydų bendruomenė, nes dalis jo būtų patekę į istorinių žydų kapinių teritoriją.
Vilniaus savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius sako, kad krematoriumą statyti Vilniuje šiuo metu siekia mažiausiai 3 įmonės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą