Ši sistema yra tik pirmasis žingsnis link bankų sąjungos, kurios tikslas – europiniu lygiu kontroliuoti bankus, o bankroto atveju jiems suteikti skubią pagalbą neištuštinant valstybių biudžetų. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, labai svarbu, kad pasiūlymas būtų priimtinas ne tik euro zonai, bet ir visoms 27 Europos Sąjungos šalims. Su finansų ministrų susitikime Kipre dalyvavusia Ingrida Šimonyte kalbėjosi LRT korespondentė Briuselyje Eglė Merkytė.
Kokia Lietuvos pozicija dėl kuriamo bankų priežiūros mechanizmo (toliau vadinu tiesiog SSM)?
Daugiausiai diskusijų ir daugiausiai aiškinimųsi su Europos Komisija (EK) kilo dėl SSM santykio su ne euro zonos valstybėmis. Pagal siūlymą, ne euro zonos valstybėms suteikiama galimybė dalyvauti, bet joms siūlomos sąlygos iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nepatrauklios. Taip pat neaišku, koks bus SMM santykis su sprendimais, kurie priimami dėl geresnės bendros finansų paslaugų rinkos: tiek dėl kapitalo direktyvos, tiek dėl indėlių draudimo ar bankų pertvarkymo, tiek ir Europos centrinio banko (ECB) santykis su Europos bankininkystės institucija (EBA) . EBA buvo sukurta tam, kad tarnautų visoms 27 narėms, ir neaišku, koks bus jos sprendimų santykis su ECB sprendimais. Į šiuos klausimus turi būti labai aiškiai atsakyta. Diskusija tik prasidėjo, Europos finanasų ministrų susitikime (ECOFINE) ministrai apsikeitė nuomonėmis. Dabar bus sukurta speciali darbo grupė, kuri šių pasiūlymų pagrindu stengsis parengti konkretų ir aiškesnį projektą.
Kas nulems galutinį Lietuvos apsisprendimą, ar prisijungti prie SSM?
Pirmiausia nulems sąlygos. Sutikite, kad būtų gana keista įstoti į kažkokį mechanizmą, kuriame tu neturi jokios balso teisės, tačiau tavo mokesčių mokėtojai turi prisiimti sprendimų pasekmes, kurios gali būti ir finansinės. Šie dalykai turi būti labai aiškiai įvardinti. Ir nors bankų priežiūra yra deleguojama ECB, kuri neabejotinai yra užsitarnavusi gerą reputaciją, vis dėlto finansinės pasekmės ir finansinė atsakomybė lieka valstybių vyriausybėms, ir – nesėkmės atveju – mokesčių mokėtojams. Visi šie klausimai turi būti atsakyti ir nuo to priklausys ne euro zonos valstybių pasiryžimas prisijungti prie SMM. Iš dabartinių diskusijų aišku, kad ir EK, ir ECB mato, kad ne euro zonos ir euro zonos valstybių sugyvenimas šiame mechanizme nėra iki galo atskleistas.
Kaip suprantu, dabartinis pasiūlymas Lietuvos netenkina. Jei pasiūlymas liks toks, koks dabar, Lietuva prie naujo mechanizmo nesijungs?
Nenorėčiau daryti ribinių pareiškimų, nes niekada taip nebūna. Yra paruoštas teisės akto projektas, dėl kurio diskutuojama Taryboje, prie jo dirba profesionalai teisininkai. Visa ES pagrįsta kompromisu – pastangos ieškoti ir rasti kompromisą yra pagrindinė ES stiprybė. <...> Pirmiausia reikia ieškoti ne sprendimo euro zonai, prie kurio galėtų prisijungti ne euro zona, o sprendimo visai ES. Ta mintis nuskambėjo labai aiškiai ir, ko gero, ta linkme bus intensyviai padirbėta. Kol kas vyko tik neformalios diskusijos ir nebuvo išreikšta jokios apibrėžtos pozicijos. Jos bus pareikštos per formalų Tarybos posėdį, tuomet, remiantis sprendimo projektu, bus galima pasakyti galutinę Lietuvos poziciją. Šiame etape vengčiau bet kokių išankstinių pareiškimų. Reikia visiems dirbti ir rasti kompromisą, kuris tenkintų visus. Esu absoliučiai tikra, kad galima tuos sprendimus rasti, visiems tinkamą dizainą.
Net ir prisijungusi prie SMM, Lietuva negalėtų pasinaudoti bankų gelbėjimo fondo pinigais (toliau vadinu tiesiog ESM), nes Lietuva nėra euro zonos narė. Ar tai Lietuvą atbaido nuo stojimo?
Šiame pasiūlyme nekalbama apie gelbėjimo fondus, jame kalbama apie priežiūros mechanizmą, apie priežiūros funkcijų padalinimą tarp ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų. Bankų sektoriaus galimybė naudotis euro zonai skirtais ESM pinigais kažkokiems finansiniams poreikiams yra visiškai atskiras klausimas ir jis ECOFINE nebuvo svarstomas. Vienas dalykas labai aiškus – pagal pateiktą pasiūlymą sprendimai ir priežiūra yra patikima ECB, tuo tarpu nesėkmių atveju sąskaitą apmokėti tenka valstybių narių mokesčių mokėtojams. Dėl tos priežasties ir atsakomybės, ir priežiūros klausimai buvo vieni iš pagrindinių šiame ECOFIN. Natūralu, kad Lietuva, nebūdama euro zonoje, ESM pinigais pasinaudoti kol kas negali.
Pagrindinis stojimo į SMM privalumas būtų geresnė bankų priežiūra. Ar manote, kad ECB galėtų geriau prižiūrėti Lietuvoje veikiančius bankus nei tai daro Lietuvos bankas?
Manau, kad Europos centriniam bankui prižiūrėti 6000 bankus bus ir taip labai didelis iššūkis, nors iš esmės vos keliasdešimt bankų užima absoliučiai didžiąją dalį viso euro zonos bankų turto. Lietuvos bankai euro zonos požiūriu ko gero laikytini smulkiais bankais, todėl be jokios abejonės kasdieninę ir operatyvią bankų prižiūrėjimo funkciją ECB dalintųsi su Lietuvos banku. Aiški takoskyra tarp ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų taip pat yra klausimas, į kurį pasiūlyme reikės aiškiau atsakyti. Vengčiau pareiškimų, ar tai geriau, ar blogiau. Tai yra didelis iššūkis ir natūralu, kad pirmiausia bus koncentruojamasi į tuos bankus, kurie turi itin didelę įtaką euro zonos bankininkystės sistemai, turi didelę dalį turto. Mažesnių bankų priežiūra ir jų kasdieninis darbas, matyt, liks didele dalimi nacionalinių priežiūros institucijų rankose, tačiau remsis tam tikrais bendradarbiavimo su ECB pagrindais.
Jei Lietuva vis dėlto nestos į SMM, ar neatsitiks taip, kad Lietuvoje veikiantys bankai gyventojams pasirodys mažiau patikimi ir jie visas finansines operacijas atliks euro zonos bankuose – tuomet Lietuvoje veikiantys bankai prarastų daug klientų.
Tuos dalykus reikia vertinti, bet ES turi vienodą indėlių draudimo sistemą, ir maksimalios apdraustos sumos yra vienodos visose šalyse – tai yra 100 000 eurų, nepaisant to, kad Lietuvos mastu tai yra labai didelis indėlis, o Vokietijos mastu galbūt tai vidutinis indėlis. Tame nematyčiau labai didelio pavojaus, kadangi draudimo nuostatų niekas neketina keisti ir draudimo sąlygos ES, kaip ir pertvarkymo sąlygos, bus ir toliau vienodinamos pagal bendros rinkos principus, siekiant, kad nebūtų tokių konkurencijos iškraipymų.
Kas keistųsi Lietuvoje veikiančiuose bankuose, jei prie SMM prisijungtų Švedija ir Danija? Ar Lietuvai svarbus šių dviejų valstybių apsisprendimas, nes skandinavai turi daugiausia bankų sektoriaus turto Lietuvoje.
Visi tiek klausimai, kurie yra paminėti dėl euro zonos ir ne euro zonos, yra lygiai taip pat aktualūs ir Švedijos bei Danijos vyriausybėms. Skandinavijos ir Lietuvos priežiūros institucijų bendradarbiavimas istoriškai labai aiškiai apibrėžtas ir intensyvus. Be jokios abejonės, pozicijos ir požiūriai yra koordinuojami. Manau, kad klausimai, kylantys visoms ne euro zonos šalims, yra panašūs.
Ar Lietuvai būtų naudinga, jei į SMM įstotų Danija ir Švedija, kurių bankai vyrauja Lietuvoje?
Nemanau, kad galima taip paprastai atsakyti, būtų ar nebūtų naudinga. Puikiai žinote, kad Lietuvos bankų sektoriaus didžioji dalis turto yra valdoma Skandinavijos bankų. Nauda yra labai reliatyvus dalykas, klausimas, ką kiekvienas tame mato kaip naudą. Šiuo atveju tiek Švedijos, tiek Danijos vyriausybės, nagrinėdamos šį pasiūlymą ir būsimą galutinį projektą, galės priimti sprendimą. Tai tik diskusijų pradžia.
Ar tai reiškia, kad jei Lietuva apsispręstų stoti į SMM, ji siektų gauti sprendimo balsą ECB valdyboje?
Yra tam tikri teisiniai dalykai. Tikrai negalima reikalauti dalykų, kurių nenumato ES sutartis. Jei nesi euro zonos narys, tai ir nesi euro zonos narys, tai aišku. Todėl ir reikia ieškoti mechanizmų, kurie nepadarytų situacijos tokios nepatrauklios ne euro zonos valstybėms, kaip ji atrodo šiuo metu, kai iš esmės turi tik stebėtojo teises, bet sprendimų pasekmės yra tokios tiesioginės tau ir tavo visuomenei, kad turbūt reikėtų daugiau nei vien pasyvios stebėtojo teisės.
Jei Lietuva vis dėlto nuspręs nestoti į SMM, ar ji netrukdys euro zonai įsivesti šį mechanizmą ir neblokuos šio sprendimo Taryboje?
Viskas priklausys nuo galutinių sprendimų. Lietuva dalyvaus diskusijoje, ieškosime geriausio sprendimo. Nereikėtų numanyti sprendimų, remiantis dabartiniu EK pasiūlymu. Tikiu, kad ties juo bus smarkiai padirbėta ir bus rastas toks sprendimas, dėl kurio bus visiems daug lengviau pasakyti savo „taip“ nei šiuo metu.
Pastebima, kad Lietuvos stojimas į SMM yra neišvengiamas, nes Lietuva yra įsipareigojusi įsivesti eurą. Kodėl Lietuvos vyriausybė dabar neberodo noro įsivesti eurą, kaip tą daro Latvija?
Šis klausimas turbūt visiškai nesusijęs su priežiūros mechanizmu ir negaliu pasakyti, kad Vyriausybė nerodo noro ar rodo norą. Lietuvos galimybės dalyvauti euro zonoje priklauso nuo Mastrichto kriterijų tenkinimo, o šiuo metu mes netenkiname bent dviejų. Tikiuosi, kad biudžeto deficito kriterijų, kaip ir buvo suplanuota, mums pavyks tenkinti. Infliacijos kriterijus yra gana keblus konverguojančiai ekonomikai ir dar tokiai, kuri labai priklauso nuo išorės kainų šokų.
Todėl labai užsimoti ir paskui negebėti pasiekti rezultato, manau, kad yra neracionalu. Latvijos situacija yra šiek tiek kitokia, kadangi jie savo laiku didino tam tikrus mokesčius, kuriuos dabar gali mažinti tam, kad administraciniais veiksniais paveiktų infliacijos lygį. Tai kolegos latviai ir daro. O Lietuva tų mokesčių nei didino, nei dabar gali svarstyti jų mažinimą, nes tuomet padidintų savo biudžeto deficitą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą