Lietuvos darbo biržos duomenimis, bedarbių, tarp jų ir jaunų, skaičius sparčiai kilti ėmė 2009 m. Užpernai ir pernai jis jau mažėjo. Remiantis "Eurostat", lyginant 2011 ir 2012 m. liepos duomenis, jaunimo nedarbas Lietuvoje sumažėjo nuo 33,1 iki 25,6 proc. Pamažu artėjame prie Europos Sąjungos vidurkio - 22,5 proc. Panašios tendencijos vyrauja ir uostamiestyje.
Padeda ne visiems
22 metų klaipėdietis geodezininkas Egidijus ieško darbo siūlydamas darbdaviams subsidijas iš Darbo biržos. Apie jas jaunuolis sužinojo pačioje biržoje, kai joje užsiregistravo. Pirmą kartą įsidarbinęs pagal specialybę, kurią įgijo tik šiemet, subsidijas darbdaviui jis suteiktų pusei metų.
Egidijus siūlomas sąlygas nurodo jau darbo paieškos skelbime. Tiesa, darbo ieškodamas net ir tokiu būdu, pasiūlymų kol kas susidomėjusiųjų Egidijus nesulaukė.
SKAIČIAI. Remiantis "Eurostat", lyginant 2011 ir 2012 m. liepos duomenis, jaunimo nedarbas Lietuvoje sumažėjo nuo 33,1 iki 25,6 proc. Sauliaus VENCKAUS nuotr.
"Visi nori, kad turėčiau praktikos. Darbdaviams vis dar yra svarbu, kad darbuotojas būtinai turėtų patirtį. O kaip jos gauti ką tik baigusiems aukštąją mokyklą?" - klausė darbo ieškantis geodezininkas.
Priklauso nuo jaunuolio?
Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkė Loreta Beržinskienė neslėpė, jog priimant į darbą naują darbuotoją visada lengviau, kai šis turi patirties.
"Mes nesame mokytojai, todėl investuoti daug laiko ir pinigų į naujo darbuotojo apmokymą negalime. Čia viskas priklauso nuo žmogaus. Jei matome, kad jis yra imlus ir gali greitai amato išmokti, jo nesikratome. Į jauną žmogų tikrai žiūrime teigiamai, tačiau reikia atsižvelgti, kokiomis savybėmis jis pasižymi. Pokalbio metu stebime ir vertiname", - teigė L. Beržinskienė.
Ji tikino asmeniškai su Darbo biržos taikomomis programomis nesusidūrusi, tačiau sąjungos verslininkai dažnai susitinka su šios įstaigos atstovais, pastarieji pristato įvairias minėtas programas, būna nemažai susidomėjusių.
"Žinoma, subsidijos ar mokesčių palengvinimas gali būti nemenka paskata. Jei man tikrai reikėtų įdarbinti žmogų, greičiausiai rinkčiausi tą, kuris atėjęs pagal Darbo biržos programą", - teigė verslininkų sąjungos pirmininkė.
Reikia remti ir verslaujančius
Klaipėdietis Darius Baltunis, neseniai Klaipėdos senamiestyje atidaręs naują barą, teigia nesusidūręs su tokiais atvejais, kai jaunuoliai bandytų įsidarbinti per Darbo biržos ar kitas valstybės taikomas programas.
"Bandžiau darbuotojų ieškoti ir per Darbo biržą, tačiau nepavyko. Apie tokias programas nelabai ir teko girdėti. Bet jei žmogus ir ateitų siūlydamas man tam tikras subsidijas, kompensacijas ar dar kažką, vien dėl to jo nesirinkčiau. Jei man reikia tam tikros srities specialisto, tai tokio ir ieškau. Tikrai netiks bet kuris žmogus, siūlantis kažkokias lengvatas. Bet jei tai man tinkamas asmuo - kodėl gi ne?" - teigė jaunas uostamiesčio verslininkas, su antrąja puse atidaręs ir užuolaidų saloną, netrukus ketinantis imtis ir dar vieno visiškai kitokio verslo.
Jis mano, jog valstybė turėtų dėti visas pastangas padėti ir tam jaunam žmogui, kuris renkasi alternatyvą samdomam darbui - savo verslą.
"Juk taip mes kuriame papildomas darbo vietas. Aš įdarbinau 5 žmones. Manau, dėl to nusipelniau būti tik skatinamas tai daryti toliau. O dabartiniai mokesčiai yra tikrai per dideli ir dažniausiai tampa priežastimi, pasmaugančia ne vieną pradedantįjį ar jau kiek įsivažiavusį verslininką", - sako pokalbininkas.
Visgi jis akcentuoja, kad kurdamas verslą sulaukė daug pagalbos ir patarimų iš įvairių institucijų.
"Daug kur bendravo kuo puikiausiai. Tiesa, buvo keli nesusipratimai su Mokesčių inspekcija ir dėl iškabų, tačiau tai - tik smulkmenos", - pasakojo Darius.
Trūksta kvalifikacijos ir patirties
Šių metų rugsėjo 1 d. duomenimis, beveik kas antras jaunas bedarbis (46,7 proc.) neturi profesinės kvalifikacijos, todėl negali konkuruoti darbo rinkoje (nekvalifikuotų jaunuolių dalis prieš metus tuo pačiu laikotarpiu sudarė 44,6 proc.). Daugiausiai sunkumų įsitvirtinant darbo rinkoje patiria būtent nekvalifikuoti jaunuoliai. Kita svarbi kliūtis - darbo patirties, kurios dažniausiai pageidauja darbdaviai, trūkumas.
2010 m. vasarą Darbo biržos atlikto tyrimo metu absolventai tikino, kad darbdaviai dažniausiai reikalauja patirties, geresnio praktinio pasirengimo, kvalifikuotų specialistų, nepriima be pažįstamų rekomendacijų, nori konkrečios mokymo įstaigos diplomo, reikalauja, kad pretendentas mokėtų užsienio kalbą.
Apklaustieji teigė, jog pradedant profesinę veiklą labiausiai stigo praktinio pasirengimo, bendrųjų gebėjimų, teorinių žinių.
Darbdaviai renkasi subsidijas
Pernai Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje jaunimo iki 25 metų nedarbo lygis sudarė 7,3 proc., šiemet - 6 proc. Šiais metais per 8 mėnesius užregistruota 6 300 jaunų asmenų iki 25 metų, o įdarbinta 2 574. Praėjusiais metais tuo pat metu užsiregistravo 5 274 jauni asmenys, įdarbinti 2 139.
"Šiuo metu jaunimui galime pasiūlyti dvi priemones - įdarbinimą subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimą. Paklausiausia tarp darbdavių yra pirmoji priemonė, kadangi jai keliami mažesni reikalavimai", - pasakojo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius.
Kadangi Darbo birža skiria kompensacijas verslo liudijimui įsigyti, valstybinio socialinio draudimo įmokoms, nemaža dalis jaunų asmenų vykdo individualią veiklą pagal šiuos liudijimus.
"Darbdavių susidomėjimas Darbo biržos organizuojamomis ir vykdomomis priemonėmis, skirtomis jauniems asmenims, yra labai didelis, nes tai reali finansinė parama. Didžioji dalis jaunų žmonių pasibaigus priemonės finansavimui pasilieka dirbti įmonėse ir sėkmingai tęsia savo karjerą. Tokioms įmonėms ir teikiama pirmenybė dalyvauti priemonėse", - teigė E. Palevičius.
Vis dėlto, anot Darbo išteklių skyriaus vedėjo, patirtis rodo, kad pasitaiko atvejų, jog po finansavimo įdarbintas asmuo yra atleidžiamas iš darbo, tačiau tai esą nutinka retai.
Pasiūla neatitinka paklausos
"Jaunimui labiausiai trūksta motyvacijos ir noro dirbti. Be abejo, noras yra tada, kai mokamas atitinkamas atlygis už darbą. Iš dalies tą problemą sprendžia valstybės parama. Didelę įtaką daro neatitikimas tarp pasiūlos ir paklausos, nes kai kurių specialybių atstovų paruošiama per daug, o jų poreikis nėra toks didelis. Savęs pažinimas ir prisistatymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių įsidarbinimą. Kartais jaunuolių ambicijos būna tiesiog per didelės", - teigė E. Palevičius.
Teisė, verslo vadyba, ekonomika, buhalterinė apskaita, viešasis administravimas, socialinis darbas, socialinė pedagogika, verslo administravimas, kineziterapija - tai specialybės, kurių absolventų, turinčių aukštąjį išsilavinimą Darbo biržoje rugsėjo 1 d. buvo registruota daugiausiai. Sąrašą papildo ir profesinio išsilavinimo specialybės - apdailininkas (statybininkas), virėjas, automobilių remontininkas, kirpėjas, technikos priežiūros verslo darbuotojas, padavėjas ir barmenas, automobilių mechanikas, apskaitininkas ir kasininkas.
"Vis dėlto manome, kad dėl įvairių taikomų priemonių jaunimo įdarbinimo skaičius turėtų didėti. Drastiškai jaunų asmenų įdarbinimo skaičiai nesikeis, bet bus teigiami", - sakė Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą