Užsidarys įmonės
Islandijos bendrovė „Felit“, nusipirkusi „Ikea“ franšizę, į planuojamą statyti šalia Vilniaus oro uosto maždaug 30 tūkst.kvadratinių metrų parduotuvę žada investuoti apie 163 mln. litų. Tai bus pirmoji Baltijos šalyse didžiausio pasaulyje baldų prekybos tinklo parduotuvė.
Skaičiai ir užmojo mastai, džiuginantys būsimus pirkėjus, Lietuvos baldininkams šypsenos veide nekelia. Asociacijos „Lietuvos baldų klasteris“ koordinatorius Vytautas Galvydis pripažino, kad „Ikea“ atėjimas Lietuvos baldų įmonėms atsilieps neigiamai ir patikino, kad baldų rinkoje pokyčių bus daug.
„Daugiausia pokyčių bus įmonėse, kurios pardavimus vykdo vietinėje rinkoje, kadangi žinoma, kad „Ikea“ turi labai platų asortimentą ir tikrai žemas kainas, palyginti su nestandartiniais baldų sprendimais, kuriuos šiandien siūlo mažieji baldų gamintojai. Būtent todėl Lietuvoje stipriai sumažės baldų įmonių skaičius“, - prognozavo Lietuvos baldininkų atstovas.
Vilios ir darbuotojus
Po finansinės krizės, per kurią užsidaryti buvo priversta ne viena Lietuvos baldų įmonė, baldininkų laukia antrasis išbandymas - atlaikyti švedų gigantės „Ikea“ konkurenciją, kas, pasak V.Galvydžio, gali būti ir naudinga. „Konkurencija vidaus rinkoje bus suaktyvinta. Tačiau įmonėms, priklausančioms tik nuo vietinės rinkos, persiorientuoti į eksportą laiko praktiškai neliko. Žmonės ieško, kur pigiau, patikimiau. Todėl atėjus tokiam prekybos tinklui kaip „Ikea“ nė vienas neliks abejingas nei baldų asortimentui, nei kainoms“, - didėsiančią konkurenciją šalies viduje numatė pašnekovas.
Tačiau susirūpinti reikėtų ne tik dėl klientų, bet ir dėl darbuotojų baldų sektoriuje perviliojimo. „Yra tikimybė, kad pardavimų specialistai baldų srityje iš Lietuvos įmonių bus perviliojami. Jei pardavimų vadybininkai, pardavėjai salonuose gaus patrauklių pasiūlymų, gali būti kokių nors praradimų“, - švedų milžinės „Ikea“ grėsmes svarstė baldininkas.
Parama svetimiems
Vietiniams verslininkams koją kišančios užsienio verslo gigantės retai sutinka įsikurti be mūsų valstybės dažnai milijoninės paramos, esą taip skatinamos užsienio investijos Lietuvoje ir kuriamos naujos darbo vietos. Tačiau valstybinės institucijos tikina, kad jokia finansinė ar kitokia parama milžinei „Ikea“ nėra skiriama. Tačiau apie tai, kad mainais į „Ikea“ investiciją šiai bus tiesiama atšaka nuo planuojamo statyti Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio, Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis neužsiminė, esą jokių projektų pagal įmonių užsakymus ar gerinančių įmonėms verslo sąlygas ministerija nevykdo.
„Vienintelis projektas, kuris vyksta šalia būsimos parduotuvės, yra alternatyvaus kelio į oro uostą padengimas. Pagal tarptautinius saugumo standartus yra reikalavimas, kad oro uostas turėtų daugiau nei vieną privažiavimą, o šiuo metu pas mus tėra vienas”, - aiškino Susisiekimo ministerijos atstovas.
Toks pat mįslingas ir žemės sklypo, kurį „Ikea“ išsipirko, savininkas, mat Vilniaus savivaldybė teigia, esą tinklas sklypą įsigijo ne iš jų. O kas tas 14 hektarų teritorijos savininkas, savivaldybės atstovai atsakyti negalėjo. „Tokią informaciją galėtų pateikti nebent pats investuotojas“, - teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Antonas Nikitinas.
3,3 - Tiek mln. litų valstybės paramos 2011 m. skirta UAB „Western Union Processing Lithuania“
2,8 - Tiek mln. litų valstybės paramos 2011 m. skirta UAB „Mirror Support Services“
Rimantas Smetona, Seimo narys:
Niekada nebūna vien teigiama ar vien neigiama pusė. Esame Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos nariai. Todėl kažkokių užtvarų, saugant savo gamintojus, nepastatysime. Tokiu atveju, kai mūsų smulkiesiems verslininkams atsiranda grėsmė, galima teigti, kad reikia gaminti ne prastesnę produkciją, siūlyti ją ne brangiau, tokiu būdu bus išlaikoma konkurencija. Tačiau žinome savo galimybes ir puikiai suprantame, kad neįmanoma konkuruoti su tokiais galiūnais. Tai tokiu atveju aš matyčiau vienintelį kelią: kiek galima nediskriminuojant ateinančiųjų remti savus, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas savo gamintojui.
Džiaugiantis, kad štai ateina garsios įmonės, reikia nepamiršti, kad jos ateina mums primokėjus. O jei to ženklo priviliojimui skirtus biudžeto pinigus, palankių sąlygų sudarymą, lengvatas ir pan. skirtume savų stiprinimui, jie būtų pajėgesni konkuruoti su ateinančiais, kurie dirbtų lygiomis teisėmis, nepaklojant jiems žalio kilimo. Mano spėjimas būtų, jei jau įmonė mato Lietuvoje rinką, pigią darbo jėgą ar kitas sau palankias sąlygas, ji ir taip ateis be šito „kyšio“. Todėl aš manau, kad tai neūkiškas valstybės sprendimas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą