Jungtinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos paviljonas Venecijos bienalėje įkurtas pirmąkart. Jam skirta viena iš didžiausių erdvių – brutalistinės architektūros sporto salė. Joje eksponuojami įvairūs infrastruktūriniai objektai ir sprendimai – nuo SGD terminalo modelio, iki Inčukalns požeminės dujų saugyklos (Latvija), elektros jungčių, Valdovų rūmų (Vilnius) ir kitų svarbių nacionalinių bei energetikos objektų.
„Į architektūrą žiūrime kaip į tam tiktos matricos elementą ir infrastruktūrai yra skiriamas ypatingas dėmesys. Paviljono koncepcija grįsta iš dalies ir geopolitiniais iššūkiais. „Independence“ modelis čia svarbus kaip pavyzdys to, kas įmanoma. Pati paroda turi kelis leitmotyvus, iš kurių vienas – kas įmanoma šiame regione ir ką įmanoma įsivaizduoti. SGD terminalas yra keičiantis urbanistiką objektas, atrakinantis ir išlaisvinantis“, - komentuoja Ona Lozuraitytė, Baltijos paviljono kuratorė.
Baltijos paviljone taip pat demonstruojamas filmas, kurį sukūrė progresyvių menininkų komanda, ir kuriame vaizduojamas SGD terminalas bei kiti Lietuvos energetiniai infrastruktūros objektai su jiems būdingais natūraliais garsais, išryškinančiais jų savitumą.
„Independence“ vaidmuo šioje parodoje yra vienas iš esminių. Projektą pradėjome būtent nuo „Independence“, nes tai toks objektas, kuris yra savitu būdu ištraukiamas į erdvę. Kone kasdien viešojoje erdvėje matome žinių apie tai, kaip terminalo projektas vystomas, vėliau atidaromas ir veikia. Jis aprūpina mus dujomis, išplečia pasirinkimo galimybes. Šis laivas mus išlaisvina iš „senojo pasaulio“ ryšių, užrakintos inertiškos būsenos“, - antrina Jonas Žukauskas, taip pat kuratorius.
Parodos auditorija, pasak kuratorių, - tai ne vien architektų bendruomenė. Kadangi bienalė trunka iki lapkričio pabaigos, ją aplankys ir Baltijos šalių objektus išvysti galės gausybė turistų iš viso pasaulio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą