Žiniasklaidos pateikiama informacija tik iš dalies atspindi realią situaciją, o didžioji dalis informacijos apskritai nėra pateikiama visuomenei, vertindama kritišką visuomenės požiūrį į dabartinę Vyriausybę teigė finansų ministrė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto pirmadienį surengtoje diskusijoje "Vyriausybei dveji: kas pavyko ir kas ne" dalyvavusi Finansų ministerijos vadovė Ingrida Šimonytė sakė, jog pagrindinis žiniasklaidos uždavinys turėtų būti ugdyti sąmoningus mokesčių mokėtojus, kurie suvoktų realią šalyje esančią padėtį.
"Normalu yra tai, kad žiniasklaida yra kritiška, bet daugumoje atvejų ji yra selektyviai kritiška. Jeigu tokie patys Seimo nariai gali tą pačią dieną pasakyti, kad 2011 m. biudžeto projekto planas yra nerealus, o paskui balsuoti už 600 mln. išlaidų padidinimą, tai man atrodo, kad bet kurioje kitoje valstybėje tokius balsuotojus žiniasklaida tiesiog "subaladotų". (...) Reikia, kad žmonės suprastų, jog jeigu kažkas parodo gražią makaronų lėkštę, tai vis tiek už ją anksčiau ar vėliau teks sumokėti", - teigė I. Šimonytė.
Trumpai apžvelgdama šalies ekonominę situaciją finansų ministrė aiškino, jog sunkmečiu įsiskolino ir tos šalys, kurios anksčiau buvo pavyzdys Lietuvai, nors estai kitus metus pradės su beveik nepadidėjusia valstybės skola, o štai Lietuvos skola bus kelis kartus didesnė nei prieškriziniu laikotarpiu.
"Pudra buvo tos pajamos iki krizės, kurios maskavo žiojėjančią skylę, o dabar dingo ta pudra ir šiuo laikotarpiu reikia padaryti protingus sprendimus. Bet nieko negali padaryti, jei nenori prasiskolinti", - sakė I. Šimonytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą