Piginti neskuba
Nuo šių metų balandžio tarptautinėse rinkose nafta atpigo 20 proc. ir nukrito žemiau simbolinės 100 dolerių už barelį ribos. Tai pajuto ir Lietuvos vairuotojai. Kovo mėnesį perkopusi 5 litus už litrą benzino kaina ėmė leistis. Šiuo metu populiariausias 95A rūšies benzinas kainuoja 4 litus 75 centus.
Tačiau Lietuvos vairuotojai labai džiaugtis neturėtų. Lyginant Baltijos valstybių degalų kainų tendencijas aiškėja, jog birželio mėnesį Lietuvoje degalai pigo lėčiausiai, o jų kaina ir toliau išlieka didžiausia, palyginti su kaimynėmis. Pastarąjį mėnesį šalyje degalai atpigo 3,5 proc. Latvijoje kainos krito 5 proc. Tuo tarpu estai gali džiaugtis net 7 proc. atpigusiais degalais.
Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius, Lietuvai į kaimynų kainas žvalgytis nederėtų. „Nemanau, kad degalų kainos tarp trijų kaimyninių valstybių turi būti visą laiką lyginamos. Neužmirškime, kad yra ir akcizų, ir didmeninės kainos skirtumai. Mažmeninėje prekyboje degalais vyksta arši konkurencija. Kai kurie specialistai tai įvertina net kaip kainų karus. Ir tie karai vyksta ne tik tarp Lietuvoje esančių degalinių, bet ir tarp valstybių. Kaip degalinių tinklai dėlioja savo kainų rinkodarą, yra jų reikalas“, - teigė jis.
Kovoja su šešėliu
L.Vosyliaus teigimu, kiekviena valstybė turi savas priežastis piginti arba branginti degalus. „Visų šalių situacija skirtinga. Tarkim, Estijoje didelę rinkos dalį sudaro nelegaliai parduodami degalai. Ten degalinių tinklai leisdami kainas labai aršiai kovoja ir su šešėline rinkos dalimi. Lietuvoje mes irgi užtenkamai turime šešėlinės rinkos, bet jos mastas daug mažesnis nei Estijoje“, - sakė jis.
Pasak asociacijos vadovo, Latvijos situacija taip pat yra unikali, nes ji iš „Orlen Lietuva“ gamyklos degalus perka daug pigiau. „Jau daugelį metų mes turime situaciją, kai Lietuvoje stovinti degalų gamykla kaimyninei valstybei degalus parduoda gerokai pigiau. Dažnai tenka išgirsti ekonomistų nuomonę, kad tai visiškai normalu, nes, tarkim, Lietuvos pramonės atstovai savo produkciją eksportui parduoda pigiau nei vidaus rinkai. Pati gamykla tai aiškina palankesne logistine situacija ir noru išlaikyti Latviją tarp savo klientų. Mums, kaip mažmenininkams, tai gana skausminga situcija“, - patikino degalų pardavėjų atstovas.
Bijo pažeisti
Dar viena priežastimi skirtingais tempais mažinti degalų kainas L.Vosylius įvardijo griežtus įstatymus. „Manau, kad ateityje tos kainos vienaip ar kitaip susilygins. Būtų labai nekorektiška, jei kainos kaimyninėse valstybėse susilygintų vienu metu. Tada būtų galima daryti prielaidą, kad degalinių tinklai pažeidinėja konkurencijos įstatymus“, - sakė jis.
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prieš pusantrų metų pradėjo tyrimą dėl galimo kartelinio susitarimo tarp degalų pardavėjų, tačiau šių metų birželio 6 d. tyrimas buvo nutrauktas. Konkurencijos taryba konstatavo, jog nėra duomenų, įrodančių kartelinio susitarimo faktą. „Mūsų nariai nustebo išgirdę žinią, kad tyrimas baigtas tik dabar. Galbūt buvo bandoma rasti politinių pasiteisinimų prieš tautą dėl didelių degalų kainų kaltę suverčiant degalinių tinklams. Daug kas klausia, kodėl degalinėse yra panašios kainos. O ar parduotuvėje pieno kainos labai skiriasi?“ - klausė asociacijos vadovas.
Palaida bala
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka „Vakaro žinioms“ teigė, jog situacija prasilenkia su ekonomine logika. „Lietuvos vartojimo apimtis, palyginti su Latvija ir Estija, yra didesnė, turime nuosavą degalų gamyklą, iš visų Baltijos valstybių pas mus degalai turėtų būti pigiausi, bet dabar yra atvirkščiai - mokame daugiau už kaimynus. Tai rodo, kad mūsų valstybė iš visų Baltijos šalių yra valdoma prasčiausiai. Mūsų politinis elitas užsiima didelėmis fantazijomis, piktų jėgų paieška ir dar velniai žino kuo, o efektyviai valdyti valstybės visiškai nesugeba“, - sakė parlamentaras. Jo teigimu, ryžto sprendžiant problemas pritrūksta ne tik valdžiai, bet ir verslą kontroliuojančioms institucijoms. „Manau, kad Konkurencijos taryba tinkamai nevykdo savo funkcijų ir nepasinaudoja visomis įstatymo galimybėmis. Dabar yra palaida bala. Buvau apskaičiavęs, kad papildomi dešimt centų prie degalų kainos išsiurbia šimtą milijonų iš vartotojų kišenės. Taip blogėja ne tik gyventojų, bet ir apskritai ekonomikos padėtis. Mažėja kitų produktų vartojimas, žmonių užimtumas, darbo užmokestis“, - piktinosi parlamentaras.
Vladimiras Trukšinas - ekonomistas:
Į degalų kainų rinką galiu pažiūrėti ir kaip jos dalyvis, nes pats perku benziną. Pirkėjai šią rinką gali veikti tik vienu būdu - nepirkti arba pirkti mažiau. Bet mes šito realiai nedarome. Nors kalbame apie krizę, bet pinigai iš kažkur atsiranda. Degalinių pelnas nemažėja. Iš tikrųjų niekas nebrangsta. Ir degalai nebrangsta. Priešingai, viena prekė atpigo ir toliau nuolatos pinga. Tai pinigai.
Mūsų šalyje didėja pinigų kiekis ekonomikoje, ir jie praranda vertę. Pardavėjai - protingi žmonės, todėl tai matydami tuos pinigus pasiima. Jeigu pardavėjai didina kainas ir mato, kad pardavimų sumos nesikeičia, kokia motyvacija už prekę imti mažiau? Kol veikia tokia sistema, niekas kainų ilgam nemažins. Jokie Vyriausybės ar net prezidentės pagrūmojimai šioje situacijoje rezultatų neduos.
Šiuo metu valstybės viešieji finansai suvaldyti, tačiau ne mūsų, o Europos Sąjungos pinigais. Gerokai padidėję ES lėšų srautai, mūsų politikų skaičiuojami kaip mūsų pajamos, nors realiai taip nėra. Bankų plėšikas irgi gali manyti, kad būsimas grobis yra jo pajamos. Taip ir mes, išmelžę ES dotacijas, jomis grindžiame savo ekonomiką.
Pinigų kiekis didėja, todėl kainos tikrai nemažės. Ypač produktų, kurių iš esmės negalim pakeisti kitais, tokių kaip degalai. Tendencijos yra tokios, kad kainų augimas visada lenkia gyventojų pajamas. Realus darbo užmokestis mažėja, nes vis didesnę jo dalį suvalgo infliacija.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą