Ir galimybė būti tarptautinio jūrinio verslo sūkuryje.

Šiemet rugsėjo mėnesį Taline vyks tarptautinė konferencija, skirta Baltijos uostų perspektyvoms. Dabartinis tarptautinės agentų federacijos (FONASBA) prezidentas portugalas įpareigojo Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos, kuri nuo 1994 m. yra FONASBOS narė, prezidentą Valdemarą Vaičekauską pristatyti FONASBĄ šiame kongrese.
Beje, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija vienintelė iš Baltijos šalių asociacijų yra šios federacijos narė. FONASBA kiekvienais metais koordinuoja ir redaguoja tarptautinius jūrinio verslo dokumentus, svarsto įvairių sutarčių formas, kurių vėliau rekomenduojama laikytis. V. Vaičekausko teigimu, buvimas tarptautinėje federacijoje suteikia galimybę truputį aukštesniu lygiu palyginti ir įstatimdavystės, ir tam tikrų santykių tarp uosto komplekso dalyvių įvairiose šalyse aspektus. Galima sužinoti, kaip koks klausimas sprendžiamas Anglijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje ir kt. Be kita ko, tai duoda galimybę būti tarptautinio jūrinio verslo sūkuryje.

Agentavimo versle jau ankšta

1992 m. buvo įkurta Klaipėdos agentų ir ekspeditorių asociacija, kurios prezidentu buvo išrinktas Vitalijus Marinecas, o 1995 m. buvo įkurta Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, jos prezidentas buvo Vytautas Lygnugaris. 1999 m. liepos mėnesį šios abi asociacijos buvo sujungtos į vieną Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociaciją, kurios prezidentu buvo išrinktas V. Vaičekauskas.
Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijai šiuo metu priklauso 38 bendrovės, kurios užsiima laivų agentavimu, frachtavimu, valdymu, krovinio ekspedijavimu, laivų tiekimų, buksyravimu, remontu. Iš agentavimo kompanijų, dirbančių Klaipėdos uoste, asociacijai priklauso apie 70-80% bendrovių. Šiuo metu yra 50-55 aktyviai dirbančios agentavimo kompanijos. Tokiame nedideliame uoste kaip Klaipėda jų yra pakankamai daug, tad juntama konkurencija.
V. Vaičekausko teigimu, agentavimo versle jau ankšta ir pradėti šiandien jį nuo nulio būtų sunku. Prezidento manymu, jo būtų galima imtis nebent tuo atveju, jeigu į uostą ateitų koks nors operatorius, ką nors paskirtų savo agentu, finansuotų jo steigimosi ir veiklos kaštus.
Kiekviena agentavimo kompanija privalo būti licencijuota. Vienas iš reikalavimų norint gauti licenciją yra asociacijos rekomendacija. V. Vaičekauskas pabrėžė, jog tam nebūtina būti asociacijos nariu. Tiesa, narėms rekomendacija duodama automatiškai, o visos kitos bendrovės yra tikrinamos. Lankomasi biuruose, renkama tam tikra informacija apie kiekvieną agentavimo kompaniją ir, jeigu ji atitinka tam tikrus kriterijus - yra padori, gerai organizuota kompanija, turi biurą, tam tikrą orgtechniką, reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, turinčių jūrinio mokslo diplomus, mokančių anglų ir lietuvių kalbą ir t. t., rekomendacija duodama, o tada susisiekimo ministras išduoda jai licenciją.

Organizuotai apsisaugoma nuo nemokių klientų

Svarbiausias asociacijos tikslas - vienyti jėgas atstovaujant laivybos makleriams ir agentams Lietuvos valdžios institucijose, palaikant santykius su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, su Susisiekimo ministerija, įstatymų leidžiamosios valdžios institucijomis. Mat valstybinės institucijos kuria įstatymus, taisykles, laikosi tam tikrų nuostatų, kurios daugiau ar mažiau lemia šių bendrovių verslo sąlygas. Todėl būtina kartu ginti savo interesus.
Asociacijos nariai keičiasi informacija: periodiškai susitikdami dalinasi šios industrijos naujienomis. Gana svarbi funkcija - asociacija savo narėms padeda organizuotai apsisaugoti nuo nemokių klientų. Ji tinklapyje internete turi specialų puslapį, kuriame jos nariai pateikia duomenis apie nemokias kompanijas, nemokius laivų savininkus. Jie yra įtraukiami į juoduosius sąrašus, kurie prieinami visoms asociacijos narėms.
Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija rėmė ir praėjusios Jūrų šventės reginius, konkrečiau pasakius - itin daug teigiamų atsiliepimų sulaukusio Jūrininkų vakaro Laikrodžių kiemelyje organizavimą. Beje, dar vienas asociacijos tikslas - jūrinio verslo populiarinimas, jaunimo ir studentų organizacijų rėmimas ir bendravimas su jomis, marinistinės literatūros, ypač profesionaliosios, pavyzdžiui, jūrinių žodynų leidybos rėmimas.