Tikimasi, kad, priėmus tokias Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas Žuvininkystės įstatymo pataisas, žvejybos verslas taps patrauklesnis esantiems ir naujiems žuvų išteklių naudotojams.
"Vidaus vandenų žvejybos įmonėms mokestinė našta išaugo keletą kartų, tuo tarpu Baltijos jūros priekrantės žvejai neturi mokėti tokių mokesčių. Pakeitus Žuvininkystės įstatymą bus sumažinta mokestinė našta vidaus vandenyse žvejojantiems ūkio subjektams. Žuvų išteklių atkūrimo mokestis bus skiriamas tiesioginiam įžuvinimui, kurį atlieka Žemės ūkio ministerija", - sako projekto autoriai Seimo nariai Saulius Bucevičius, Kazys Grybauskas, Petras Čimbaras ir Eugenijus Gentvilas.
Skiriant žvejybos kvotą didesnę nei 10 procentų žvejybos limito kituose nei Kuršių marios vandens telkiniuose, jų nuomone, bus sudarytos geresnės sąlygos efektyviai panaudoti aplinkos ministro nustatytus žvejybos limitus.
Projekto iniciatorių teigimu, Kuršių mariose skiriant ūkio subjektams 3 procentus žvejybos kvotų nuo Aplinkos ministerijos nustatyto bendro limito ne aukciono būdu, bus užtikrintas įmonių rentabilumas, ilgalaikės įmonių plėtros galimybės, išlaikytos darbo vietos bei atsiras galimybė pretenduoti į ES paramą.
Priėmus siūlomą projektą, ūkio subjektas, padaręs 3 nesunkius tokio pat pobūdžio pažeidimus per 3 metus, nebus baudžiamas kaip už šiurkštų pažeidimą - atimant teisę į žvejybos kvotą. Projektu patikslinami ir šiurkščių pažeidimų kriterijai.
Šiuo metu įstatymas numato, kad ūkio subjekto padaryti nesunkūs pažeidimai sumuojami 3 metus ir, jeigu per trejus metus padaromi nepiktavališki 3 tokio pat pobūdžio pažeidimai, yra laikoma kaip šiurkštus pažeidimas, kuris lemia teisės į kvotą atėmimą ūkio subjektui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą