Kad geležinkelis netaptų uosto darbo stabdžiu.

Plėtojant uosto infrastruktūrą būtina ir privažiuojamojo geležinkelio plėtra. Dabartinis Klaipėdos geležinkelio kelynas žvelgiant į perspektyvą nėra pakankamas, jo būklė ne itin gera. Jeigu į uostą vienu metu būtų nukreiptas didelis kiekis krovinių, geležinkelis taptų problema, dėl kurios uostas negalėtų dirbti visu pajėgumu.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija paskelbė studijos, turėjusios įvertinti viso Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros programą iki 2015 metų, atlikimo konkursą. Jį laimėjusi AB "Pramprojektas" pateikė pasiūlymų.
Jie išnagrinėti, aptarti su SPAB "Lietuvos geležinkeliai" atstovais. Nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri vadovaudamasi šia studija parengs Klaipėdos geležinkelio mazgo vystymo programą.
Vėliau, ją suderinus su Susisiekimo ministerija, būtų tikslinga teikti Vyriausybei tvirtinti. Patvirtinus programą turėtų būti konkrečiai nurodyti darbai, už kuriuos atsakytų "Lietuvos geležinkeliai", už kuriuos - KVJU direkcija. Numatyta, kokias studijas, ar poveikio aplinkai įvertinimo, ar kitas būtina atlikti, būtų apskaičiuotos orientacinės projektams įgyvendinti reikalingos pinigų sumos ir nurodytas darbų atlikimo terminas.
Apie tai, ką numatoma daryti plečiant geležinkelio mazgą, kalbėjomės su Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriumi Algirdu Kamarausku. Pirmiausia siūloma atskirti Klaipėdos uosto pietinės ir šiaurinės dalies plėtros problemas.

Pauosčio stoties plėtra

Pauosčio geležinkelio stotis buvo pastatyta tam, kad aptarnautų AB "Klaipėdos nafta" ir iki šiol jos keliais nebuvo naudojamasi aptarnaujant AB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO). "Pramprojektas" siūlo baigti Pauosčio geležinkelio stoties rekonstrukciją. Kol kas čia iš 9 geležinkelio kelių suremontuoti tik 7, tad lieka baigti lukusiųjų rekonstrukciją. Svarstant šį pasiūlymą, visos suinteresuotos pusės, tarp jų ir SPAB "Lietuvos geležinkeliai" atstovai, pritarė tam, jog Pauosčio geležinkelio stoties plėtra - perspektyvus dalykas.
Reikėtų plėsti Pauosčio stoties kelyną tiesiant geležinkelio atšakas į rytinę, į miško, pusę. Tada mažėtų krovinių srautas į Klaipėdos geležinkelio stotį ir krovinių srautas iš jos į KLASCO. Beje, per Klaipėdos stotį dar eina krovinių srautas ir į pietinę uosto dalį, t. y. į "Draugystės" geležinkelio stotį. Jeigu būtų racionaliau išnaudojama Pauosčio stotis, tada nereikėtų plėsti Klaipėdos stoties. Joje būtų apdorojama mažiau krovinių, o didžioji dalis krovinių, skirta "Klaipėdos naftai" ir KLASCO, būtų gabenama per Pauosčio stotį.
Už Pauosčio stoties plėtrą - geležinkelio atšakų remonto baigimą, kelyno plėtimą - atsakinga būtų SPAB "Lietuvos geležinkeliai".

Privažiavimas į KLASCO, į "Klaipėdos naftą"

Reikia baigti įgyvendinti ir pradėtus projektus, t. y. baigti tiesti antrą privažiavimo kelią į "Klaipėdos naftą". Šiuo metu čia atliekami intensyvūs darbai. Kai jie bus baigti, atsiras galimybė vienu metu tiek pristatyti cisternas į išpylimo estakadas, tiek išvežti tuščias cisternas.
Vėliau reikia atlikti privažiuojamojo geležinkelio į 3-4 krantines įgyvendinimo projektą. Pagal jį, šalia "Klaipėdos naftos" teritorijos numatomas geležinkelio vagonų stovos parkas ir privažiuojamasis geležinkelis tiek į 4-ąją krantinę, kurioje šiuo metu statomas birių trąšų terminalas, tiek į 3-iąją krantinę, kur šiuo metu atliekami projektavimo darbai dėl UAB "Krovinių terminalas" superstruktūros išvystymo.
A. Kamarausko teigimu, nutiesus tas geležinkelio atšakas į "Klaipėdos naftą", į 3-4 krantines, išplėtus Pauosčio stotį, problemų šiaurinėje uosto dalyje tam tikram laikotarpiui sumažėtų. Itin didelių problemų dėl privažiavimo į "Klaipėdos naftą" nekyla, o privažiavimas į KLASCO galėtų būti kur kas geresnis.
Šiuo metu geležinkelio kreivė, einanti aplink stadioną iš Klaipėdos geležinkelio stoties į KLASCO, labai bloga, nes yra dideli nuolydžiai ir vienu metu galima pristatyti tik nedidelį kiekį vagonų. Pradėjus krovinius gabenti iš Pauosčio stoties į KLASCO, šių problemų gerokai sumažėtų, kadangi sumažėtų ir krovinių srautas iš Klaipėdos stoties į KLASCO.
Privažiuojamieji geležinkeliai tiek į "Klaipėdos naftą", tiek į KLASCO būtų finansuojami iš Uosto direkcijos lėšų. Geležinkelio atšakos į "Klaipėdos naftą" projekto, kuris turėtų būti baigtas įgyvendinti pirmoje š. m. pusėje, vertė - apie 2 mln. Lt. Bendra geležinkelio tiesimo į 3 ir 4 krantines su stovos parku skaičiuojamoji vertė siekia apie 14 mln. Lt.

Didžiausia problema

A. Kamarausko teigimu, problema, jog šiuo metu didžioji dalis krovinių į Klaipėdą, tarp jų ir krovinių, skirtų pietinei uosto daliai, atgabenama per Radviliškį, Šiaulius, Kretingą. Buvo keliamas klausimas, jog reikėtų turėti alternatyvą ir į pietinę uosto dalį gabenti krovinius per Pagėgius. Visoje Lietuvos geležinkelių vystymo programoje turėtų būti atsižvelgta į tai, kad ši atšaka privalo išlikti.
Tuo atveju, jeigu kroviniai ir toliau judėtų per Kretingą į Klaipėdos stotį, siūloma išnagrinėti kitą alternatyvinį variantą. Uosto direkcija yra numačiusi atlikti studiją, ar nebūtų prasminga nuo viaduko, kur kelias eina į Palangą, Kretingą, nutiesti geležinkelį palei tą aplinkelį, apvažiuojant Klaipėdą Palangos link, maždaug iki kito viaduko Baltijos prospekte. Tada nereiktų viso didėjančio krovinių srauto į pietinę uosto dalį siųsti per Klaipėdos stotį, per miestą. Taigi turėtų būti atlikta studija, ar nebūtų prasminga padaryti apvažiavimą, žinoma, įvertinant tai, kiek tai galėtų kainuoti, kokią įtaką tai darytų miestui triukšmo ir kitų dalykų atžvilgiu.

Reikėtų didinti greitį

Pasak A. Kamarausko, pietinėje uosto dalyje reikia didinti greitį dabar turimose atšakose. To galima pasiekti sutvarkius pervažas, aptvėrus teritorijas, kad nebūtų pavojaus automobiliams, gyventojams ir t. t. Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus teigimu, negera vieta yra ties pietiniu įvažiavimu į laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė", t. y. ten esančios kreivės praktiškai neleidžia didinti krovinių transportavimo greičio.
Ateityje planuojama nutiesti antrą lygiagretų geležinkelio kelią nuo "Draugystės" geležinkelio stoties iki jūrų krovinių kompanijos "Bega". Žinoma, būtų gerai išplėsti Minijos pralanką, esančią važiuojant AB "Vakarų laivų remontas" link. Ją reikėtų pailginti, kad būtų galima priimti normalaus svorio traukinius ir praktiškai iš Minijos pralankos būtų galima gabenti krovinius į "Klaipėdos Smeltę".