2011 m. lapkritį Lietuvos bankui sustabdžius „Snoro“ banko veiklą, iš teisėsaugos nagų išsprūdo jo pagrindiniai akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas. Įtariamieji pasisavinę apie 490 mln. eurų banko turto iki šių metų liepos gyveno Londone ir teismuose siekė išvengti išdavimo Lietuvai. Dviejų pakopų teismai tenkino Lietuvos prokurorų prašymą, tačiau liepos pradžioje eksbankininkai dingo kaip į vandenį. Mūsų prokurorams teliko skėsčioti rankomis ir iš naujo skelbti V.Antonovo ir R.Baranausko tarptautinę paiešką.
Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė, šiuo metu nėra žinoma, kur slapstosi V.Antonovas ir R.Baranauskas, nors žiniasklaidoje prieš porą mėnesių buvo skelbta, esą įtariamieji išvyko į Rusiją. „Daroma viskas, ką galima padaryti, kreiptasi į visas valstybes, įtarimų yra, bet tai tik įtarimai...“ - aiškino prokuratūros atstovė.
Rusijoje jau pustrečių metų slapstosi ir bankrutavusio Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas. Šį veikėją paleido patys pareigūnai, leidę V.Romanovui vykti į Rusiją neva verslo reikalais. Ištrūkęs į Maskvą įtariamasis pranešė sunegalavęs ir „gydosi“ iki šiol.
2013 m. liepos pradžioje paskelbta tarptautinė V.Romanovo paieška. Pernai balandį bėglys trumpam buvo sulaikytas Rusijos pareigūnų, tačiau areštinėje prabuvo vos kelias valandas. Maskvos teismas stambaus masto banko turto iššvaistymu įtariamą V.Romanovą paleido į laisvę. O pernai rugpjūčio pabaigoje Generalinė prokuratūra gavo iš Rusijos pranešimą, kad įtariamasis negali būti išduotas Lietuvai, nes jam Rusijoje yra suteiktas prieglobstis.
„Tyrimas vyksta toliau, byloje yra 15 įtariamųjų, bet V.Romanovas šiuo metu Lietuvos teisėsaugai yra nepasiekiamas“, - teigė E.Martinonienė.
Ūkio banke buvo iššvaistyta apie 380 mln. eurų.
Povilas URBŠYS, Seimo narys:
Bylos, kur šmėžuoja milijoninės sumos, o įtariamieji pasprunka iš Lietuvos teisėsaugos akiračio, jau dėsningumas, o ne išimtis. Dėl to atsakomybę turėtų prisiimti konkretūs pareigūnai, Ūkio banko atveju - bylą kontroliavęs prokuroras. „Snoro“ banko atveju teisėsauga irgi veikė taip, tarsi geistų, kad pagrindiniai įtariamieji paspruktų. Tai, kad jie iki šiol slapstosi, daro didžiulę žalą valstybei, ir ne tik materialinę - neįgyvendinamas teisingumas, pakertamas pasitikėjimas valstybe, aferistai demonstruoja savo nebaudžiamumą.
Kam tai naudinga? Šiose bylose yra akivaizdus korupcijos prieskonis. Ne paslaptis, kad bankai funkcionavo turėdami ryšių tiek teisėsaugoje, tiek tarp politikų, ir tie ryšiai ne visada buvo skaidrūs. Neatmestina galimybė, jog nėra intereso, kad bėgliai, sugrąžinti į Lietuvą, pradėtų apie tuos galbūt korupcinius ryšius kalbėti. Ar būtų naudinga kai kuriems politikams, jei V.Antonovas su R.Baranausku prabiltų teisme? Ūkio banke buvo įdarbinta nemažai teisėsaugos darbuotojų - ar ne jų įtakos šviesoje stebime tokį prokuratūros abejingumą dėl V.Romanovo susigrąžinimo? Teisėsauga tarsi pagal procesą padaro viską, o teisingumas realiai neįgyvendinamas, tik imituojamas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą