Kaip aitvarai valdžiai pinigus suneša

Kaip aitvarai valdžiai pinigus suneša

Vienas Seimo milijonierius, per krizę sugebėjęs net praturtėti, sarkastiškai nurodė tokį receptą: reikia susirasti tiltą, kuriuo važinėja piniguočiai, po juo palįsti ir, nutaikius progą, apvogti. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu - tauta smaugiama mokesčiais, skursta, o kai kurie valdininkai ir politikai lobsta. Kaip jie tai sugeba daryti?

"Vakarų ekspresui" pradėjus domėtis įvairiomis praturtėjimo istorijomis paaiškėjo, kad privalomoji turto ir pajamų deklaracija, kuri neva ir atskleidžia realią valdžios finansinę padėtį, tėra fikcija. Mat tie, kurie Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikia duomenis, patys už juos ir atsako. Tikra yra tik tai, ką galima sužinoti pažiūrėjus oficialius duomenis - kiek piniginių lėšų yra bankuose, kiek turima akcijų, vertybinių popierių. O įvairus kitas turtas - jau žmogaus fantazijos vaisius: galima namą įvertinti tokia suma, kokią sugalvoji, meno, juvelyrinius kūrinius - taip pat.

Įdomiausia yra tai, kad savo turto viešai deklaruoti neprivalo įvairiausio rango valdininkai - savivaldybių administracijų departamentų, viešųjų įstaigų vadovai ir kt. Dokumentai esą pildomi, bet plačiajai visuomenei jie neprieinami.

Alga turtų neatneša

Neseniai paviešinus oficialias turto ir pajamų deklaracijas paaiškėjo, kad parlamente pernai dirbo 39 milijonieriai - keturiais daugiau, nei 2008-aisiais.

Antrą vietą pagal turimus turtus užėmęs Bronius Bradauskas ir jo šeima per metus sugebėjo praturtėti 4 mln. litų - šio politiko ir žmonos bendras turtas su piniginėmis lėšomis 2009-ųjų pabaigoje sudarė 24,89 mln. litų. "Vakarų ekspreso" paklaustas, kaip pavyko padidinti turtą, Seimo narys iš karto bakstelėjo į draudimo bendrovę "Lamantinas", kurios pagrindinis akcininkas jis yra.

Kai rašiau duomenis iš pažymų apie vertybinius popierius, lėšas, dėjau kablelius, kurie "išnyko" deklaracijoje. Tiesiog užrašiau net centus. Taip, tarkime, 3 tūkstančiai litų virto 300 tūkstančių. Jei tuos kablelius tarp skaičių paliksime, tai ir suma bus normali, panaši į tą, kurią deklaravau pernai

Vygantas VAREIKIS, Klaipėdos miesto tarybos narys

"Tiesiog buvo padidintas įstatinis bendrovės kapitalas, iš naujo įvertinti žemės sklypai, jų vertė padidėjo, kaip ir įmonės akcijų vertė. Dar galiu pasakyti, kad bendrovė gavo ir pelno. Tfu tfu tfu... Sekasi. Įmonei vadovauja mano žmona, o aš esu savininkas. Nenoriu nieko slėpti, dėl to tokie skaičiai ir yra mano deklaracijoje. Net kai kurie kolegos ragino neviešinti visų duomenų", - deklaracijų pildymo užkulisius atskleidė politikas.

B. Bradauskas aiškino, kad bent jau jam Seimo nario statusas nepadeda.

"Ne Seimo narys verslui, o verslas jam padeda dirbti parlamentaru. Iš politiko gaunamos algos juk nesusikrausi turtų. Įvertinant tai, kad Seime dirbu jau trečią kadenciją, į rankas kas mėnesį gaunu 6 tūkst. litų. Bet juk reikia ir valgyti, gyventi, nelabai čia ir praturtėsi. Įmonė man krauna turtus. Jei ne ji, negalėčiau girtis. Dar savo laiku investavau į nekilnojamąjį turtą", - dėstė politikas.

"Pakabinta" žmona

Klaipėdiečio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio turto ir pajamų deklaracija - taip pat verta dėmesio, nes, remiantis duomenimis, per metus jis irgi praturtėjo. 2008-aisiais privalomojo registruoti turto ir piniginių lėšų klaipėdietis turėjo už 79 tūkst. Lt, o jau po metų - už daugiau nei 328 tūkst. Lt. Dar įdomiau yra tai, kad politiko žmona Ieva Masiulienė šiemet deklaravo turinti turto už beveik 452 tūkst. Lt, nors 2008-aisiais jo buvo tik už 55,5 tūkst. Lt. Paskolų ji esą neturi.


"Čia reikia žvelgti techniškai, nes paėmiau 472 tūkstančių litų paskolą. 2009-ųjų pabaigoje įsigijome butą, kurio vertė - 600 tūkstančių litų, todėl bankas 20 metų suteikė 70 procentų buto vertės paskolą. Turėjome santaupų, kurios liko pardavus butą Klaipėdoje, buvome atsiskaitę su banku. O 90 kvadratinių metrų ploto trijų kambarių butą Vilniuje įsigijome Mindaugo gatvėje, centre. Man jau 36 metai, nebenorėjau toliau Seimo viešbutyje gyventi. Didėjant amžiui būtų sunkiau gauti paskolą. Bet gyvenimo Klaipėdoje neatsisakau, tiesiog dabar tokios aplinkybės, kad įsikūriau Vilniuje", - dėstė politikas.

Tačiau jam buvo visiškai nesuprantama, kaip deklaracijoje atsirado kone pusės milijono vertės žmonos turtas ir santaupos.

"Čia kažkoks nesusipratimas, nes paskolą ėmėme su žmona abu, tad ir jai turi būti užrašyta tam tikra suma. Sakote, puikuojasi nulis... Nesuprantu, čia man naujiena. Na, neturi ji turto už tokią sumą. Buvome dalį pinigų investavę į akcijas, bet jų vertė nukrito, tad patyrėme nuostolių", - skėsčiojo rankomis E. Masiulis.

Iš parlamentaro algos sunku būtų pragyventi, tad mane maitina verslas

Bronius BRADAUSKAS, parlamentaras

Jo manymu, dalis politikų išties naudojasi savo statusu vystant verslą, kurį oficialiai valdo sutuoktiniai, bet realiai - patys Seimo nariai.

"Tai smerktina. O pačios deklaracijos tikrai turėtų būti tobulinamos, paprastesnės. Jos lyg ir viešos, bet visuomenei sunkiai suprantamos, turėtų būti ir papildomų reikalavimų. Jei įsigijai turto, akcijų, turėtum pateikti dokumentus apie lėšų kilmę. Dabar egzistuojanti deklaravimo sistema nėra tokia efektyvi, kaip norėtųsi, ji neužkerta kelio finansiniams piktnaudžiavimams. Net baudžiama nelabai yra", - pripažino jis.

Perspjovė V. Uspaskichą

Įdomių finansinių "perturbacijų" yra ir tarp pajūrio Tarybos narių. Pavyzdžiui, Palangos politikas Vaidas Šimaitis deklaravo 2009-aisiais valdęs turtą, vertą net 132,6 mln. litų. Sutaupęs jis yra pusę milijono litų, paskolinęs - arti 16 mln. litų, o pasiskolinęs - 3,5 mln. litų. Jo žmona Ramunė Šimaitienė nurodė turinti 9,2 mln. litų piniginių lėšų. Tiesa - tiek pat ji ir pasiskolino.


piniga

Tuo metu gerai žinomo Lietuvos politiko, dabartinio europarlamentaro Viktoro Uspaskicho privalomasis registruoti turtas pernai buvo įvertintas 64,4 mln. litų, santaupos - 7,3 mln. litų. Paskolino milijonierius 11,2 mln. litų, pasiskolino - 1,4 mln. litų. Vadinamojo Kėdainių kunigaikščio žmona Jolanta Blažytė valdo turto už 90,4 mln. litų.

"Jokie čia turtai. Tiesiog mano bendrovė turi vieną sklypą Šventojoje, kurio dydis - 13 hektarų, o vertė - 120 milijonų litų. Tokia suma nustatyta prieš 3 metus, skaičiuota, kokio ploto ir kiek būstų gali būti pastatyti. Va, kai bus atsiskaityta su banku, nekilnojamas turtas parduotas, tada ir žinosiu, kiek turiu. Ir skaičiai bus ženkliai mažesni. Dar įmonė yra paskolinusi pinigų. Esu pardavęs prieš tai nemažai nekilnojamojo turto Palangoje, gavau pinigų. Viskas oficialu", - dėstė V. Šimaitis.

Politikas tikino taip pat per sunkmetį bandantis sudurti galą su galu.

"Duokite man natūroje tuos pinigus, kurie deklaruoti, tai tada ir galėsiu vadintis milijonieriumi. Dabar matome tik kiaušinius, o ne viščiukus. Supraskime ir tai, kad tas nekilnojamasis turtas dabar gali būti nuvertėjęs, ten pateikti 2007-ųjų skaičiai, nes nenorėjau švaistytis pinigais vien tam, kad deklaracijoje būtų nauji įverčiai", - pasakojo verslininkas.

Deklaracijos - fikcija?

Kad turto ir pajamų deklaravimo tvarka yra netobula, įrodo ir uostamiesčio Tarybos nario Vyganto Vareikio atvejis, kuris teoriškai pernai praturtėjo net 1,4 mln. litų - deklaracijoje puikuojasi 1,7 mln. litų, kai 2008-aisiais skaičiai buvo daug kuklesni - 319 tūkst. litų.

"Pripažįstu, pats padariau klaidą. Kai rašiau duomenis iš pažymų apie vertybinius popierius, lėšas, dėjau kablelius, kurie "išnyko" deklaracijoje. Tiesiog užrašiau net centus. Taip, tarkime, 3 tūkstančiai litų virto 300 tūkstančių. Jei tuos kablelius tarp skaičių paliksime, tai ir suma bus normali, panaši į tą, kurią deklaravau pernai", - sakė politikas.

Jis skeptiškai vertino pateikiamų deklaracijų turinio objektyvumą.

"Jei vertinamas nekilnojamasis turtas, gali bet kokią sumą įrašyti. Namą gali įvertinti 2 milijonais litų, nors jam statyti ėmei paskolą, o bandydamas parduoti gali dar ir likti skolingas bankui. Prieš keletą metų mano butas Klaipėdoje Laukininkų mikrorajone buvo vertas 220 tūkstančių litų, jo vertė dabar nukritusi, tad ir sumą mažesnę įrašiau. Pasakysiu liaudiškai - rašoma "iš lempos". Paskaito laikraščius, kiek tas butas konkrečioje vietoje gali kainuoti, ir sau pritaiko", - aiškino V. Vareikis.

Ir VMI specialistai mūsų dienraščiui patvirtino, kad nekilnojamojo turto vertė gali ir nesutapti su ta, kokia yra reali, mat deklaruojantis turtą įrašo arba tą sumą, kuri buvo kad ir prieš keletą metų nustatyta vertintojų, arba naują, kuri turi būti pagrįsta dokumentais.

"O kaip įvertinti meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius? Vienas žmonos paveikslą, nutapytą aukso dažais, gali įvertinti ir 100 tūkstančių litų, o kitam tai nebus vertinga. Gali objektyviai vertinti vertybinius popierius, pinigines lėšas banke, bet visokias brangenybes, laikrodžius... Fikcija. Galiu įrašyti, kad namuose turiu 100 tūkstančių litų, o kas tai patikrins? Tos deklaracijos - kreivos-šleivos, užkrauta našta Mokesčių inspekcijai, ir tiek. Siekiama padėti pliusą, kad užpildyta", - skepsiu tryško V. Vareikis.

Plės ratą

Neseniai Seimo narys Andrius Mazuronis pasiūlė viešųjų įstaigų, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei įmonių vadovus ir jų šeimos narius įpareigoti deklaruoti turtą, pajamas bei privačius ir viešuosius interesus. Šiuo tikslu parlamente įregistruotos atitinkamos įstatymų pataisos. Anot Seimo nario, visi, bent kiek prisiliečiantys prie valdiško turto ir valstybės lėšų, privalo deklaruoti savo pajamas ir įgyjamą turtą.

Italijos modelis

Įsisiūbavus ekonominei krizei, ypač griežtų pajamų deklaravimo priemonių imtasi Italijoje, nes paaiškėjo, kad didelė dalis žmonių slepia savo tikrąsias pajamas. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad prabangių motorlaivių savininkai yra bedarbiai, beturčiai, benamiai. Tad buvo sukurtas vadinamasis turto matuoklis, kuris apibūdinamas kaip fiskalinės kontrolės priemonė. Mokesčių agentūros pareigūnai turi įgaliojimus tirti žmonių kasdienybę - lyginama oficiali pajamų deklaracija ir tai, kur išleidžiami ir kokiais mastai pinigai, aiškinamasi net tai, kur pilietis ir kiek dažnai atostogauja, kur mokosi vaikai, į akiratį patenka net sutuoktinės kosmetinės procedūros. Remiantis turto matuoklio duomenimis, apskaičiuojama metinė apmokėtų paslaugų suma, ji sugretinama su pajamų deklaracijos skaičiais ir pasiūloma deklaruoti skirtumą bei savarankiškai sumokėti reikiamą mokesčių dalį valstybei. Teigiama, kad nuslėpta mokesčių suma Italijoje siekia maždaug 414 mlrd. litų per metus.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder