Vokiečiai, amerikiečiai, japonai kuria bei sparčiai įsisavina naujausias energetines sistemas, jau dabar keičiančias tradicinius energijos gavimo šaltinius, tobulina energijos srautų valdymo technologijas, o mes vis dar virtualiai „statome“ atomines elektrines, nepaisydami nei tautos valios, nei milžiniškų lėšų, išmetamų tuščių popierių rašymui. Sustabarėjusiai mūsų valdininkijai patogiausia yra turėti vieną energijos šaltinį, kurį galima apauginti įvairiomis „lėšų įsisavinimo“ kontoromis.
Apie naujųjų energetinių technologijų plėtrą ir jų taikymo perspektyvas Lietuvoje „Respublika“ kalbėjosi su vienu iš Lietuvos žaliųjų partijos vadovų, projektų konsultantu, matematiku Sauliumi Lapieniu.
- Vien per keletą pastarųjų metų pasaulyje sukurta nemažai įvairiausių technologijų energetikos srityje, tačiau į buitinę rinką jos skverbiasi labai lėtai, beveik nepastebimai. Kodėl?
- Kiek vyresniems žmonėms pasiūlyčiau šiek tiek sugrįžti į praeitį ir prisiminti, kaip atsirado mobilieji telefonai, kompiuteriai ar internetas. Dar vyresniems siūlau prisiminti, kaip atsirado televizorius ar automobiliai... Televizorių aš pats pirmą kartą pamačiau 1961 metais, kai tėvai jį nupirko. Tuomet šį daiktą turėjo sąlygiškai labai mažai žmonių, o 1969 metais per tą daiktą transliavo reportažus, kaip pirmieji amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje, ir mes tas žinias per mokyklines atostogas kaime žiūrėjome susirinkę kaimo mokytojo namuose. Visa tai tada atrodė kažkokia tolima fantastika ir netgi pats televizorius atrodė sunkiai pasiekiamas daugeliui žmonių. Po gero dešimtmečio tas pats buvo su personaliniais kompiuteriais - tokį žodį tada mažai kas buvo girdėjęs... Kiek vėliau, kai kompiuteriai labiau paplito, daugeliui atrodė kažkokia nesuvokiama, neįkandama jų kaina. Pasaulyje pranešimų gaviklius („peidžerius“), kuriais Lietuva beveik nepasinaudojo, pradėjo keisti mobilieji telefonai ir t.t. Beje, mes dabar pirmaujame pasaulyje pagal mobiliųjų telefonų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, o dar visai neseniai žmonės neįsivaizdavo, kad tokį daiktą apskritai įmanoma turėti. Kodėl visai tai paminėjau? Todėl, kad tai turi tiesioginį ryšį su naujųjų energetinių technologijų plėtra.
- Turbūt visi sutinka, kad technologijos vystosi ir plinta. Tačiau kalbant apie energetiką žmonėms svarbiausias klausimas: kada tikėtis proveržio, kai nereikės mokėti beprotiškų mokesčių rinkos monopolininkams ir visokiems tarpininkams?
- Energetikoje turime tokią problemą: senosios, valdžioje nuolat esančios politikų kartos mąstymas arba matymas yra siekis turėti vieną stiprų energetikos šaltinį, užimantį dominuojančią padėtį rinkoje, kad nereikėtų bandyti suvaldyti daugybės smulkių ir įvairių energiją generuojančių šaltinių. Senais laikais iš dalies jie buvo teisūs - tas valdymas išties buvo sudėtingas procesas, tačiau per tą laiką pasaulyje atsirado kompiuteriai, o mes ir toliau likome tarsi akmens amžiuje. Visame pasaulyje valdymo procesus reguliuoja kompiuteriai, jie vykdo ir apskaitą, o tada visiškai nesvarbu, iš kur imti energiją. Jeigu savo kaime koks nors Jonas ar Petras nutarė pasportuoti mindami dviračio pedalus ir sukdami generatorių, t.y. kartu gamindami elektros energiją, tai šiandien pasaulyje yra visos reikiamos technologijos jų pagamintai energijai įtraukti į bendrą tinklą ir tinkamai apskaityti, kad jie už tai dar ir pinigų gautų... Mūsų energetikai yra seno, sustabarėjusio mąstymo, jie netiki arba nežino, arba nenori žinoti, kad šitie procesai gali būti suvaldyti. Šiandien visiškai nesvarbu, kas yra energijos nešėjas ir kas yra jos vartotojas, - visą šį valdymą puikiausiai atlieka kompiuteriai. Tada nebelieka prasmės kalbėti apie tą vieną vienintelį didelės galios energijos gamintoją.
- Yra prasmė, ypač pas mus. Tačiau dar grįžkime prie vokiečių. Galbūt vokiečiai ir dėl to atsisakė atominės energetikos, kad būtent jų šalyje bene sparčiausiai plinta visos naujosios energetinės technologijos?
- Jie pirmiausia ir pajus didžiausią ekonominę finansinę naštą, nes šiandien atsinaujinančios energetikos technologijos kainuoja šiek tiek brangiau, be to, jiems teks daug investuoti į atominių elektrinių uždarymą. Tačiau tai yra neišvengiamas procesas. Visada už bet kurią naujovę buvo mokama didesnė kaina ir ją visada mokėjo turtingesni, drauge tą naujovę ir remdami. Kartu nepamirškime ir Fukušimos efekto. Antra vertus, vokiečiai visada mąsto racionaliai: kuo mažiau bus atliekų, tuo mažiau reikės investuoti į jų tvarkymą ir utilizavimą. Be to, yra ir trečia priežastis: vokiečiai tikrai pasiekė labai daug saulės energetikos srityje. Bent kartą per kelerius metus man tenka važiuoti per Vokietiją - visada matau pilnus laukus saulės ir vėjo energetikos įrenginių.
- Tačiau pagrindinis alternatyviosios energetikos skeptikų argumentas yra tokių technologijų ir jų pagaminamos energijos kaina. Jie ant stalo padeda nuogus skaičius ir sako: norite mokėti dvigubai daugiau?
- Kaip minėjau, iš pradžių reikia mokėti brangiau ir tai turi daryti turtingesni žmonės. Jie pradeda, o tada iš paskos eina ir kita visuomenės dalis. Ne be reikalo pokalbio pradžioje minėjau automobilius, televizorius, kompiuterius, mobiliuosius telefonus, juk plečiantis šioms technologijoms vyko lygiai tas pats: iš pradžių tai buvo labai brangu. Todėl reikia truputį padėti šiandien dar brangiai sričiai - saulės ir vėjo energetikai. Lietuvos atveju šios sritys buvo dirbtinai diskredituotos: kaina už superkamą atsinaujinančią elektros energiją buvo duota per didelė ir jos atsipirkimo laikas buvo per geras, t.y. 12 metų. Pavyzdžiui, Slovakijoje buvo atliktas auditas ir nustatyta, kad iš to pelnosi atskiras klanas veikėjų, t.y. grynai korupcinis atvejis. Tai tikrai yra labai geras biznis, kai dešimtmetį gauni stabilų pelną. Kai žinai savo pagaminamos energijos supirkimo kainą, nesunku gauti banko kreditus ir be vargo gyventi.
- Tai Lietuvoje specialiai buvo pakeltos saulės energijos supirkimo kainos - siekiant parodyti, kad ši sritis yra neperspektyvi ir dėl to esą reikia plėtoti atominę energetiką?
- Tai buvo, manyčiau, tikslinis procesas. Jiems reikėjo parodyti, kad pasaulyje įsivyraujanti atsinaujinančios energetikos tendencija Lietuvoje yra visiškai netinkama, pernelyg brangi ir t.t. O kas sudaro tą didelę kainą? Juk tai padarė pati Vyriausybė, ne kas nors kitas... Taip jie atrišo sau rankas: štai, žiūrėkite, toji atsinaujinančių šaltinių energetika yra labai brangi, todėl statykime atominę, nes tai yra esą pigiau. Tačiau jeigu šiandien peržiūrėtume daugybės technologijų kainų kritimo kreivių raidą, pamatytume, kad per pastaruosius 10 metų saulės energijos kaina pasaulyje krito net 7 kartus. Tokio kritimo lygio dar niekas nematė. Taigi remiant naujas technologijas valstybinės dotacijos turi atitikti sveiką protą.
- Vadinasi, anksčiau ar vėliau tos technologijos atpigs ir pas mus? Ar jos bus prieinamos ir eiliniams vartotojams?
- Taip, su sąlyga, jeigu valdžia įsileis išmaniąsias energetikos valdymo technologijas (angl. „smart grid“). Europoje dabar investuojama, kad energijos srautus valdytų kompiuterinės sistemos, akumuliuodamos energijos perteklių ir valdydamos nepriteklių, t.y. ten „in“ ir „out“ procesus valdo tam tikri kompiuteriniai centrai, todėl jau visiškai nesvarbu, kas yra gamintojas, o kas - vartotojas. Yra vienas naujas niuansas. Yra sukurtos akumuliatorinės sistemos, kurios sukaupia dienos metu sukurtą elektros energiją ir ją vėliau atiduoda piko valandomis. Saulės energetikai kol kas tai buvo Achilo kulnas, kiek mažiau tai liečia vėjo energetiką. Klausimas toks: kur sukaupti tą saulės ir vėjo energijos perteklių? Yra vadinamieji elektros energijos sandėliai. Lietuvoje nėra žinomas net toks terminas, pabandykite paguglinti... Tuo tarpu pasaulyje šiandien tai yra gana normalus reiškinys, yra sukurtos technologijos, kaip tai daryti.
- Kodėl pas mus tos technologijos nežinomos? O gal specialiai apie tai net nešnekama, nes ore vis dar sklando idėja statyti AE ir taip „įsisavinti“ milžiniškus pinigus?
- Neapsimoka. Korumpuotoje valstybėje visada apsimoka turėti vieną strateginį objektą, nes tada visas veiksmas vyksta aplink jį, jis apauga visokiomis tarpinėmis kontoromis ir visi procesai labai patogiai bei lengvai valdomi. Jeigu tu tą patį rezultatą gali pasiekti su tūkstančiu sistemų, objektų, dešimtimis tūkstančių iš to tiesiogiai pajamas gaunančių nuo valdžios nepriklausomų žmonių, tai procesas yra mažiau valdomas ir valdžia netenka svertų. Vieną žmogų visada lengviau valdyti negu 10, tai elementaru.
- Vadinasi, visos mūsų technologinės perspektyvos remiasi į lietuviškąjį administracinį resursą, be kurio geranoriškumo jokio proveržio nebus?
- Šis administracinis resursas tėra šalutinis politinių partijų veiklos elementas, tų partijų atliekamasis reiškinys. Jie į partijas atėjo tam, kad gautų postus ir verslą, - tuo visos idėjos ir užsibaigia. Štai viename Vilniaus „ofise“ sėdi tokia viena šeimyna, kuri pardavinėja 50 procentų rusiškos elektros energijos neturėdama įspūdingo pastato. Jie net dėl akių tuo nepasirūpino, o gauna apie 60 milijonų gryno pelno per metus. Na, bent jau Kauno ar Vilniaus centre dėl akių kokią stiklinę butaforiją pasistatytų... Tai yra paties lengviausio (vamzdžio, kabelio ar pan.), koks įmanoma, biznio apraiška, neatitinkanti jokios tikro didelio, protinei veiklai imlaus verslo filosofijos. Arba prisiminkime Brazausko laikus, kai Ignalinos AE likutinę pagamintą energiją pardavinėjo Baltarusijai: Elektrėnuose kažkokiame bute įregistruota privati kompanija, per kurią vyko tie pardavimai. Brutaliau tiesiog būti negali, atviriau vogti jau neįmanoma... Visa šita publika juk netgi nieko neinvestuoja - tiesiog tarpsta ir tunka dykai, rinkdamiesi milijonus iš gyventojų už nieką. O paskui nenuostabu, kad remia visas reikalingas politines partijas.
- Kokios iš jau sukurtų technologijų vis dėlto gali turėti perspektyvą Lietuvos sąlygomis?
- Jų yra tikrai daug. Štai Danijos mokslininkai 25 metus kūrė prietaisą, kad žmogus privačiame name galėtų ir šildytis, ir nuosavą elektrą turėti. Anglijoje laisvai galima nusipirkti sistemą, veikiančią suskystintų dujų pagrindu: namie pasistatai katilą, paduodi iš buitinio dujų baliono dujas ir ten gaminama šiluma bei elektros energija. Taip, jie turi pigias dujas, taip pat labai pigias iš Amerikos, todėl dujų terminalą ir mums reikia statytis kuo skubiau. Tačiau grįžkime prie technologijų. Amerikiečiai turi panašias technologijas. Beje, visiems žinomos „Google“ kompanijos didžiulis administracinis pastatas šiandien neturi nė vieno elektros kabelio, įeinančio į jų pastatą, nes jie naudoja perdarytą sistemą, kuri buvo skirta kosminėms technologijoms: truputį dujų, truputį vandens ir elektrą jie gaminasi vadinamuosiuose energijos serveriuose. Terminas „energijos serveriai“ pas mus taip pat nežinomas, ką jau kalbėti apie mūsų akmens amžiaus Energetikos ministeriją, nors realybėje ta sistema puikiausiai veikia.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą